Habsburgų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S nuorodos patikslinimas |
||
Eilutė 35:
[[XIV amžius|XIV amžiuje]] dinastija skilo į dvi šakas: [[Albertas|Alberto]] ir [[Leopoldas|Leopoldo]]. Pirmajai šakai [[1437]] m. po Liuksemburgų atiteko Čekijos ir Vengrijos sostai. Ši šaka išmirė [[1457]] m. – paskutinis atstovas buvo [[Vladislovas V]]-asis. Vladislovo sesuo [[Elžbieta]] ištekėjo už [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir įėjo į istoriją kaip „[[karalių motina]]“. Jaunesnioji Leopoldo šaka [[1440]] m. gavo renkamą [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] sostą, kurį išlaikė iki [[dinastija|dinastijos]] išmirimo [[1740]] m.
Habsburgų dinastijos hegemonijos kūrėju laikomas [[imperatorius Maksimilijonas I]]-asis ([[1459]]–[[1519]]), vykdęs sėkmingą dinastinę politiką. Po Maksimilijono I-ojo vedybų su Marija, [[Burgundija|Burgundijos]] sosto paveldėtoja, Habsburgų valdos išsiplėtė į [[Nyderlandai|Nyderlandus]], o [[Austrija|Austriją]] Maksimilijonas I-asis per [[Tirolis|Tirolį]] sujungė su [[Elzasas|Elzaso]] žemėmis. Jo sūnus [[Pilypas I Gražusis]] 1496 m. vedė [[Aragonas|Aragono]] ir [[Kastilija|Kastilijos]] sostų įpėdinę [[Joana Pamišėlė|Joaną Pamišėlę]]. Taip jo sūnus [[Karolis V-asis]] paveldėjo [[Ispanija|Ispaniją]], [[Pietų Italija|Pietų Italiją]], Austriją ir Nyderlandus. 1580 m. Karolio sūnus [[Pilypas II Habsburgas|Pilypas II]] paveldėjo [[Portugalija|Portugaliją]] ir jos [[
[[Vaizdas:Habsburg Map 1547.jpg|thumb|220px|Habsburgų valdos 1547 m.]]
Eilutė 51:
Per visą [[XIX a.]] Austrijos imperija ir jos valdovai Habsburgai buvo Europos [[konservatizmas|konservatizmo]] ir [[monarchija|monarchijos]] šalininkų centras. Per [[1848]] m. revoliucijas dėl daugianacionalinei Habsburgų imperijai iškilusios didelės grėsmės silpnos sveikatos [[imperatorius Ferdinandas I]] atsisakė sosto sūnėno [[Pranciškus Juozapas|Pranciškaus Juozapo]] naudai. Jam valdant Austrija pasitraukė iš Italijos, [[1866]] m. ir iš Vokietijos.
Likęs Habsburgų domenas [[1867]] m. buvo pertvarkytas į [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] dualistinę monarchiją, kurios monarchas titulavosi Austrijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi. Vengrijai buvo suteikta plati [[autonomija]]. Tačiau į nacionalinius judėjimus pakilo [[Čekai (tauta)|čekai]], [[slovakai]], [[lenkai]], [[rumunai]], [[serbai]], [[kroatai]], [[slovėnai]] ir [[italai]], kuriuos suvaldyti sunkiai sekėsi. Po pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] Habsburgų imperija suiro.
[[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. paskutinis Habsburgų [[imperatorius Karolis I]] (kartu Vengrijos karalius Karolis V) atsisakė valdžios Austrijoje, o po kelių dienų atskirą [[Proklamacija|proklamaciją]] su valdžios atsisakymu išleido Vengrijai. Formaliai sosto imperatorius neatsisakė, tačiau tai laikoma Habsburgų dinastijos pabaiga. [[1919]] m. balandžio mėn. [[Austrijos respublikos Nacionalinis susirinkimas]] Habsburgus ištrėmė iš Austrijos, kol jie pripažins esą privatūs piliečiai. 1919 m. pralaimėjus [[Vengrijos revoliucija]]i Karolis I mėgino atkurti savo valdžią Vengrijoje, bet [[1921]] m. lapkričio mėn. [[Vengrijos parlamentas]] panaikino jo suvereno teises. Habsburgų giminės galvai erchercogui Otonui tik kaip privačiam asmeniui [[1963]] m. leista grįžti į Austriją. <ref>{{VLE|VII}}, 326 psl. </ref>
| |||