Eduardas Volteris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kilęs iš [[Latvija|Latvijos]] vokiečių pastoriaus šeimos, bet save vadino latviu. Studijavo kalbotyrą, slavų filologiją [[Leipcigo universitetas|Leipcigo]], [[Tartu universitetas|Dorpato]], [[Maskvos universitetas|Maskvos]] ir [[Charkovo universitetas|Charkovo universitetuose]]. [[1883]] m. [[Charkovas|Charkove]] baigė magistrantūrą. Prof. [[Augustas Leskynas]] paskatino domėtis lietuvių etnologija. 1883–[[1886]] m. keliavo po [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] ir Lietuvą, rinko lietuvių etnografinę ir kalbinę medžiagą, užrašinėjo tautosaką. [[Lietuvių literatūros draugija]]i ir jos [[Lietuvių literatūros draugijos biblioteka|bibliotekai]] dovanojo knygų. 1886–[[1918]] m. [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentas, dėstė bibliografiją, [[lietuvių]] ir [[latvių kalba]]s, dialektologiją, lietuvių kalbos sintaksę, lietuvių, latvių ir prūsų lyginamąją gramatiką, lietuvių ir latvių etnografiją, senąją lietuvių tautos istoriją, aiškino [[Mikalojus Daukša|M. Daukšos]], [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranausko]] raštų tekstus. [[1908]]–[[1909]] m. į vaškinius volelius įrašė pirmąsias lietuvių liaudies melodijas, didžiausią dalį voleliųįrašų (99 vnt.) saugo [[Berlynas|Berlyno]] fonogramų archyvas (iš ten gautos kopijos yra Peterburge, Rusų literatūros instituto fonogramų archyve), keletas originalių įrašų yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve Vilniuje; ne visi Volterio įrašai išliko.