Prancūzijos senatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Prancūzijos senatas''' – aukštesnieji [[Prancūzija|Prancūzijos]] parlamento rūmai, viena iš įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų. Skirtingai nuo žemutinių parlamento rūmų ([[Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja|Nacionalinio susirinkimo]]) Senate mažiau karštų debatų ir jis susilaukia mažiau [[Masinės informacijos priemonėsžiniasklaida|masinės informacijos priemonių]] dėmesio. senatu taip pat vadinti aukštesnieji palamento rūmai [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu 1799-1804 m.

Prancūzijos senate pagal [[Prancūzijos Penktoji Respublika|Penktosios Respublikos]] konstitucijos 24 straipsnį atstovaujama Prancūzijos teritorinėms bendruomenėms ir užjūrio teritorijoms. Senatas susideda iš 331 senatoriaus, kurių 313 renka [[Prancūzijos departamentai|Prancūzijos departamentų]] gyventojai, po vieną – [[Naujoji Kaledonija]], [[Prancūzų Polinezija]], [[Valis ir Futuna]], [[Sen Pjeras ir Mikelonas]], du – [[Majotas]] ir 12 senatorių – du milijonai etninių [[prancūzai|prancūzų]], gyvenančių užsienyje.

Iki [[2004]] m. senatoriai buvo renkami netiesioginiuose rinkimuose. 9 metų kadencijai senatorius rinko [[rinkikas|rinkikai]], tarp jų merai, vietos deputatai ir Nacionalinės Asamblėjos deputatai, kas trejus metus atnaujinant po trečdalį senato sudėties (serijos A, B ir C). Tuo užtikrinami švelnesni senato politikos pokyčiai. Nuo 2004 m. pereinama prie 6 metų kadencijos po dvi serijas.

Nuo [[2008]] m. visi senatoriai bus renkami pagal proporcinę [[rinimųRinkimų sistema|rinkimų sistemą]]. Įstatymas numato [[pasyvioji rinkimų teisė|pasyviąją rinkimų teisę]], tai yra, teisę būti išrinktam sumažinti nuo 35 iki 30 metų. Be to, nuo 2008 m. senatą sudarys 341 senatorius, o nuo [[2011]] m. – 346 senatoriai, kurie atstovaus: 326 – Prancūzijos gyventojus, po du – Prancūzijos Polineziją, Naująją Kaledoniją ir Majotą, po vieną – Sen Pjerą ir Mikeloną bei Valis ir Futuną, o 12 – užsienio prancūzus. Pastaruosius rinks Užsienio prancūzų asamblėja.