Jogurtas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Yogurt of the Bulgarija Pavilion of Expo 2005 Aichi Japan.jpg|thumb|250px|Desertinis jogurtas]]
'''Jogùrtas''' – rauginto [[pieno produktas]], kuris susidaro [[bakterija|bakterijoms]] [[fermentacija|fermentuojant]] [[pienas|pieną]]. Dažniausiai pasitaikantis jogurtas yra gaminamas su bakterija ''Lactobacillus delbrueckii'' subsp. ''bulgaricus''.
Nuo kitų rauginto pieno produktų (pvz. [[rūgpienis|rūgpienio]]) jogurtas skiriasi tuo, kad turi labai mažai [[išrūgos|išrūgų]]. Natūralus jogurtas pasižymi šiek tiek tąsia, klampia konsistencija. Fizines jogurto savybes sąlygoja tai, kad [[laktozė]] fermentacijos metu virsta [[pieno rūgštis|pieno rūgštimi (laktatu)]].
== Istorija ir žodžio kilmė ==
Jogurtas atsirado klajoklių [[tiurkai|tiurkų]] tautų tarpe ir buvo vienas svarbiausių produktų [[Didžiosios Stepės virtuvė]]se dar prieš mūsų erą. Jo išradimas tikriausiai buvo atsitiktinis, t.y.
Apie XI a. tiurkai ([[Seldžiukai]]) atsinešė jogurto tradiciją į [[Islamo virtuvės|Artimųjų Rytų virtuves]]. Jogurtas greitai plito ir į kitas šalis - į [[Indijos virtuvė|Indiją]], [[Balkanų virtuvė|Balkanus]], kur tapo vienu svarbiausių produktų vietos virtuvėse.
Nors jogurtas įvairiose šalyse vadinamas gana skirtingai, dabar pasaulyje labiausiai žinomas [[turkų kalba|tiurkų]] kilmės pavadinimu ''yoğurt'', kuris greičiausiai kilęs iš būdvardžio ''yoğun'' – "tirštas, tankus".
== Įvairovė ir variacijos ==
Tas pats jogurtas skirtingose musulmoniškose ir
Labiau nutolę, skirtingą istoriją turintys jogurto variantai, kuomet jogurtas gaminamas iš skirtingų bakterijų, yra šie:
eilutė 24 ⟶ 25:
* Jogurtinės sriubos - dažniausiai šaltos, gaunamos sumaišius vietines jogurto variacijas su daržovėmis, prieskoniais. [[Lietuviška virtuvė|Lietuvoje]] to pavyzdys galėtų būti [[šaltibarščiai]], Turkijoje žinomas džadžik, Balkanuose - taratoras ir pan.
* Skiestas jogurtas - bet koks jogurtas gali būti skiedžiamas vandeniu, tokiu būdu gaunant gaivinantį gėrimą. Jo pavadinimų ir variantų yra daugybė: [[airanas]] ([[Turkiška virtuvė|Turkijoje]], [[Azerbaidžaniečių virtuvė|Azerbaidžane]] ir Balkanuose), ''dough'' (Irane), ''mastaw'' ([[Kurdistanas|Kurdistane]]), ''tan'' (Armėnijoje), ''šenina'' (Irake ir Jordane), ''čal'' (turkmėnijoje), ''šubat'' (Kazachstane), ''lassi'' (Indijoje), ''majjiga'' (Telugu), ''majjige'' (Kanadai), ''moru'', ''čas'' (Gudžarate),
* Koštas jogurtas - jogurtas košiamas per tankų audinį ir laikomas, kad išeitų išrūgos. Taip gaunamas [[varškė]]s pavidalo produktas. Jis žinomas kaip ''Labaneh, Lebnah, Labne, Labni'' (arabų šalyse), ''süzme yoğurt'' (Turkijoje) (suzma daugelio tirukiškų tautų tarpe), ''Chaka'' (tadžikų tarpe) ir pan.
== Komercinė gamyba ==
Jogurtu mokslininkai susidomėjo XX a. pradžioje, kuomet buvo bandoma išsiaiškinti Bulgarijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis. Tuomet pradėtas tyrinėti jogurtas, jo gamyba pamažu komercializuota. 1919 m. Braselonoje jogurtas pradėtas pardavinėti, o 1933 m. išrastas vaisinis jogurtas. 1929 m. jogurtas introdukuotas [[JAV]] migrantų iš Artimųjų Rytų ir iki amžiaus galo tapo vienu iš svarbiausių produktų tiek JAV, tiek Europoje.
Jogurtas gali būti gaminamas iš įvairių gyvulių pieno, tačiau dabar vyrauja [[karvė]]s pieno jogurtas. Dažniausiai gaminamas iš [[pasterizacija|pasterizuoto]] pieno, [[grietinėlė]]s, [[cukrus|cukraus]], [[stabilizatorius|stabilizatorių]] ir kitų receptūroje numatytų žaliavų
Jogurtas gaminamas [[vaisius|vaisių]], [[vanilė]]s ar [[šokoladas|šokolado]] skonio, tačiau gali būti ir beskonis jogurtas.
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
<gallery>
Image:Joghurt.jpg|Koštas jogurtas
|