Logosas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: uk:Логос |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Pirmasis terminą „logosas“ pavartojo [[Heraklitas Efesietis]]. Šiuo terminu jis žymėjo visuotinai kintančių pasaulio daiktų ryšių ir santykių pastovumą, būtinumą, visuotinį dėsningumą. Heraklito idėjas plėtoję [[stoikai]] laikė logosą [[Materija (filosofija)|materialia]] kosmoso siela, universaliu tikslingumu, substancija, iš inertiškos materijos formuojančia daiktus.
[[Filonas Aleksandrietis]], [[Neoplatonizmas|neoplatonikai]], [[Gnosticizmas|gnostikai]] graikų logoso sampratą sujungė su [[Biblija|biblinio]] [[Dievas|Dievo]] vaizdiniu. Jiems logosas – dieviškasis protas, mintis ir žodis, sukūrę ir sujungę pasaulį. Anot Filono Aleksandriečio, pasaulis (kosmosas) –
[[Krikščionybė]]je ([[Evangelija pagal Joną]], Bažnyčios Tėvų doktrinos) logosas – Dievo žodis, virtęs kūnu, [[Jėzus Kristus]], antrasis [[trejybė]]s asmuo. [[Grigalius Nysietis]], vienas iš [[Kapadokija|Kapadokijos]] Tėvų, mokė, kad Kristuje logosas, vienas dieviškas asmuo, savyje sujungė dievišką ir žmogišką prigimtis.
| |||