Kurka: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
S
Taisomos vidinės nuorodos.
S (wiki sintakse 3)
S (Taisomos vidinės nuorodos.)
Pirmą kartą paminėta [[1249]] m. [[VO|Vokiečių ordino]] ir prūsų taikos ([[Christburgo taika]]) sutartyje, čia ji apibūdinama kaip stabas iš paskutinių tais metais javų varpų. [[Simonas Grunau]] ir [[Lukas Davidas]] mini Kurką kaip vieną iš šešių aukščiausių prūsų panteono dievų. S. Grunau vadina Kurką maisto ir gėrimo dievu, kurio stabas stovėjęs Heiligenbeilyje ({{lt|Šventapilė}}, dab. {{ru|[[Mamonovas]]}}, [[Kaliningrado sritis]]), vietovėje, kur augęs ąžuolas. Šalia kūrenta [[ugnis]], joje deginę iškultus javus arba miltus, medų. Pavadinimas Heiligenbeil kildinamas iš legendos, kad prūsus krikštiję žmonės kirviu nukirto šventąjį ąžuolą.
 
[[Vladimiras Toporovas]] šias Kurkai skirtas apeigas lygina su [[latviai|latvių]] javų dievybės [[Jumis|Jumio]] varymo iš lauko papročiu, teigia, kad Kurka yra derlingumo dvasia, kuri gali pakenkti grūdams, o žmogui su ja tinkamai bendraujant – pagausinti derlių. Kiti šaltiniai nurodo, kad Kurka buvo garbinama ten, kur prie vandens stovėjo akmuo. Ten būdavęs [[aukuras]], prie jo – Kurkos stabas. Prūsai aukodavo pirmuosius pavasario vaisius, pirmą pagautą žuvį. [[Matas Pretorijus]] Kurką vadina ''Curcho'' ir kildina iš žodžio gerklė. [[Kazimieras Būga]] vardą Kurka siejo su lietuvišku žodžiu ''krūmas''. <ref>Ignas Narbutas. {{VLE|XI}} 305 psl.</ref> Jis mėgino Kurką kildinti iš [[slavai|slavų]] ''kъrčь'', [[Rusų kalba|rusų]] ''корч'', [[lenkų]] ''karcz'' „krūmas, kelmas“. [[Aleksandras Briukneris]] su prūsų Kurku sieja [[Motiejus Strijkovskis|M. Strijkovskio]] paminėtąją ''Krūminę Pradžių'' varpų ir latvių „laukų ir javų“ dievą ''[[Ceruoklis|Ceruoklį]]''. Jo primenama, kad paminėtieji lietuvių ir latvių dievavardžiai yra susiję su krūmu: „''ceroklis'' – krūminis dantis, ''kruminas'' – taip pat“. Šiam semantiniam laukui turbūt skirtina ir ''keras'', ''keroti'', latvių ''cers'' „krūmas, keras“, ''cerot'' „keroti“, ''cerains'' „kerotas, išsikerojęs, kuplus“.
 
Su [[žemaičiai]]s ribojęsi [[skalviai]] šiam dievui taip aukodavę: ant išskobtos lentos sudėdavo grūdus ar [[žuvis]] ir ant jų atlikdavo midaus, pieno ar alaus libacijas, o paskui viską sudegindavo savo dievams. <ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=896&kas=straipsnis&st_id=16034 Nijolė Laurinkienė. Rasojančių rugių šventė. Šiaurės Atėnai. 2008-06-13 nr. 896]</ref>
335 402

pakeitimai