Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Smulkūs automatiniai taisymai. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Pagal [[VLKK]] nutarimą, asmenvardžių rašyba turi atitikti tikslinę auditoriją: į plačiąją visuomenę ir ypač vaikus orientuotoje literatūroje vartotina adaptuotoji, o mokslinėje ir enciklopedinėje (taigi, ir [[Vikipedija|Vikipedijos]] straipsnių antraštėse) – originalioji asmenvardžio forma. Be to, galima rašyti abidvi formas (vieną iš jų nurodant skliausteliuose).
Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., ''Dilthey'' = Diltėjus), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., ''[[Michel Platini]]'' = Mišelis Platini). Pagrindinis trūkumas – informacijos užsienio kalba paieška. Antra, yra fiziškai neįmanoma perrašyti viso pasaulio žmonių adaptuotąja asmenvardžio forma. Trečia, to paties žmogaus asmenvardis užrašytas adaptuotąja forma seniau ir dabar skiriasi, pvz., XX amžiaus pradžioje Lietuvoje populiari lenkų rašytoja ''[[Eliza Orzeszkowa]]'' buvo užrašoma kaip ''Elzė Ožeškienė'', o vėliau kaip ''Eliza Ožeškova''; [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] ''[[Woodrow Wilson]]'' asmenvardis vienur užrašomas kaip ''Vudrou Vilsonas'', kitur kaip ''Vudrovas Vilsonas'', arba ''Vudro Vilsonas''. Ketvirta, adaptuota asmenvardžio forma yra visiškai bevertė juridiniuose dokumentuose, nes sutartys ir kiti oficialūs dokumentai sudaromi pagal įrašus asmens dokumentuose, o ne pagal tarimą. Tai ypač svarbu, nes klaidingai užrašyta asmenvardis gali paversti dokumentą negaliojančiu, be to iškyla problemos sudarant sutartis su užsieniečiais.
Adaptuotoji asmenvardžių forma yra pirmenybinė [[kirilica|kirilicą]] vartojančiose kalbose, taip pat [[latvių kalba|latvių kalboje]].
| |||