Ūkinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Pošakiai ==

 

Ūkinė teisė gali būti skirstoma į viešąją bei privatinę ūkinę teisę. Ūkinė [[viešoji teisė]] - ūkinę veiklą nustatančios imperatyvios teisės normos, viešosios teisės dalis. Tokių teisės normų santykių, siekdami reguliuoti tarpusavio santykius, dalyviai negali pakeisti, jų nustatyti. Tai ūkinė konstitucinė, [[ūkinė administracinė teisė]], [[ūkinė baudžiamoji teisė]] ir kt. Pvz.,

Ūkinė konstitucinė apima konstitucines ūkinės veiklos normas. [[LR Konstitucija|LR Konstitucijos]] 46 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.

Ūkinė teisė studijuojama aukštosiose mokyklose. Kadangi ji apima įvairias sritis, dėstoma pagal atskirų visuomeninių santykių reguliavimo pošakius - [[komercinė teisė]], įmonių teisė; dalis ūkinės teisės medžiagos dėstoma civilinės teisės kurso metu (valstybėse, kuriose vyrauja privatinės teisės [[monizmas]] - civilinę ir komercinę teisę reguliuoja ne keli atskiri, bet vienas [[kodeksas]], CK).

 

* Wimmer/Müller: "Wirtschaftsrecht. International - Europäisch - National", 1. Auflage (2007), Springer Wien-New York