Šešuoliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 22:
Vakaruose yra [[Šešuolių dvaras]] ([[Dvarniniai|Dvarniniuose]]), telkšo [[Šešuolių ežeras]], iš jo išteka [[Šešuola]] (kairysis [[Siesartis|Siesarties]] intakas). Šešuolių miške stūkso akmuo su ženklais ir skaičiais (archeologijos paminklas).
 
== Istorija ==
 
Minimi nuo [[1334]] metų, kai Šešuolių ir [[Dubingiai|Dubingių]] apylinkes nusiaubė [[kalavijuočiai]]. [[1398]]–[[1420]] m. minimas Šešuolių kaimas, [[1478]] m. [[Šešuolių dvaras]], [[1539]] m. – [[Šešuolių valsčius]]. [[1567]] m. įsteigta [[Šešuolių bažnyčia]] ir miestelis. Miestelio steigėjas – vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], kuris [[1561]] m. iš [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergės pavieto]] bajoro [[Vaitiekus Jesmanas|V. Jesmano]] nupirko [[Šešuolių ežeras|Šešuolių ežerą]] ir vėliau įsteigė miestelį. [[1656]] m. miestelis smarkiai degė.
Eilutė 30:
[[2004]] m. minint 670-ąsias Šešuolių metines pastatytas paminklas „Karžygys“.
 
=== Pavadinimo kilmė ===
[[imageVaizdas:SesuoliuK.jpg|thumb|left|200px|Šešuolių kapinės]]
 
Miestelio vardo kilmė – hidronimiška, kilusi nuo upėvardžio [[Šešuola]] daugiskaitos. Tačiau tarmiškai dar ir dabar miestelis vadinamas '''Šašuoliai''' (o upelis – ''Šašuola''). Sprendžiant dėl norminės vietovardžio lyties, nuspręsta vadovautis istoriniais šaltiniais, kurie rodo, kad senesnė forma buvusi su pirmąja balse ''e'', pvz., [[teutonai|Kryžiuočių ordino]] kronika [[1375]] m. mini ''Sessolen'', [[1478]] m. rašoma ''Scheszule'', XVII a. viduryje {{pl|Szeszuli}}, XIX a. pabaigoje {{ru|Шешолы}} ir ''Шешоли''. Forma su pirmąja balse ''a'' aptinkama nuo [[1507]] m., bet randama žymiai rečiau. Gali būti, kad ji atsirado dėl slavų kalbų įtakos, kuriose garsas ''ša'' pasitaiko gerokai dažniau nei ''še''.
 
== Laisvės paminklas ==
 
[[1918]] m. Lietuvos nepriklausomybei paminėti mokytojas [[Pranas Lunskis]] su gyventojų pritarimu suprojektavo paminklą. Lėšas aukojo ūkininkai, amatininkai, moksleiviai, parapijiečiai ir paminklas pastatytas [[1935]] ar [[1936]] metais miestelio aikštėje. Čia vykdavo šventiniai minėjimai, gegužinės, sekmadieniais po mišių grieždavo orkestras, šokdavo jaunimas. Iš toliau atvykę ūkininkai po pamaldų ant žolės išsitiesę staltieses, vaišindavosi su kaimynais ir giminėmis iš namų atsivežtu maistu. [[1951]] m. vietos valdžios nutarimu paminklas traktoriais nugriautas ir užkastas. [[1989]] m. atkastos paminklo liekanos, bet suniokoto paminklo restauruoti nepavyko. [[Vepriai|Veprių]] skulptorius [[Viktoras Žentelis]] pagal surastas detales ir senas nuotraukas atkūrė paminklą, kuris pastatytas [[1989]] m. [[lapkričio 20]] dieną ankstesnėje vietoje.
 
{{ltunavigacija