Šešuoliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Taisomos vidinės nuorodos |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 22:
Vakaruose yra [[Šešuolių dvaras]] ([[Dvarniniai|Dvarniniuose]]), telkšo [[Šešuolių ežeras]], iš jo išteka [[Šešuola]] (kairysis [[Siesartis|Siesarties]] intakas). Šešuolių miške stūkso akmuo su ženklais ir skaičiais (archeologijos paminklas).
== Istorija ==
Minimi nuo [[1334]] metų, kai Šešuolių ir [[Dubingiai|Dubingių]] apylinkes nusiaubė [[kalavijuočiai]]. [[1398]]–[[1420]] m. minimas Šešuolių kaimas, [[1478]] m. [[Šešuolių dvaras]], [[1539]] m. – [[Šešuolių valsčius]]. [[1567]] m. įsteigta [[Šešuolių bažnyčia]] ir miestelis. Miestelio steigėjas – vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], kuris [[1561]] m. iš [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergės pavieto]] bajoro [[Vaitiekus Jesmanas|V. Jesmano]] nupirko [[Šešuolių ežeras|Šešuolių ežerą]] ir vėliau įsteigė miestelį. [[1656]] m. miestelis smarkiai degė.
Eilutė 30:
[[2004]] m. minint 670-ąsias Šešuolių metines pastatytas paminklas „Karžygys“.
=== Pavadinimo kilmė ===
[[
Miestelio vardo kilmė – hidronimiška, kilusi nuo upėvardžio [[Šešuola]] daugiskaitos. Tačiau tarmiškai dar ir dabar miestelis vadinamas '''Šašuoliai''' (o upelis – ''Šašuola''). Sprendžiant dėl norminės vietovardžio lyties, nuspręsta vadovautis istoriniais šaltiniais, kurie rodo, kad senesnė forma buvusi su pirmąja balse ''e'', pvz., [[teutonai|Kryžiuočių ordino]] kronika [[1375]] m. mini ''Sessolen'', [[1478]] m. rašoma ''Scheszule'', XVII a. viduryje {{pl|Szeszuli}}, XIX a. pabaigoje {{ru|Шешолы}} ir ''Шешоли''. Forma su pirmąja balse ''a'' aptinkama nuo [[1507]] m., bet randama žymiai rečiau. Gali būti, kad ji atsirado dėl slavų kalbų įtakos, kuriose garsas ''ša'' pasitaiko gerokai dažniau nei ''še''.
== Laisvės paminklas ==
[[1918]] m. Lietuvos nepriklausomybei paminėti mokytojas [[Pranas Lunskis]] su gyventojų pritarimu suprojektavo paminklą. Lėšas aukojo ūkininkai, amatininkai, moksleiviai, parapijiečiai ir paminklas pastatytas [[1935]] ar [[1936]] metais miestelio aikštėje. Čia vykdavo šventiniai minėjimai, gegužinės, sekmadieniais po mišių grieždavo orkestras, šokdavo jaunimas. Iš toliau atvykę ūkininkai po pamaldų ant žolės išsitiesę staltieses, vaišindavosi su
{{ltunavigacija
|