Šekis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šekis''' - miestas [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], [[Šekio rajonas|Šekio rajono]] administracinis centras. Miestas yra įsikūręs šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir pietinėje [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo kalnyno]] dalyje. Šekis nutolęs nuo Azerbaidžano sostinės [[Baku]] 325 km.

 

Anot mokslininkų Šekio vardas kilęs nuo [[Saka]] genties, kuri dabartinio Azerbaidžano teritoriją pasiekė VII a. pr. Kr. ir čia gyveno kelis amžius. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose miesto pavadinimas rašytas labai įvariai - aptinkami pavadinimai Šeke, Šeki, Šaka, Šaki, Šakne, Šaken, Šakan ir Šekin.

 

Šekyje aptiktos nemažų gyvenviečių, čia įsikūrusių dar prieš 2700 m., liekanos. Saka genties atstovais buvo [[iraniečiai]], atkeliavę į [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]] ir [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukazą]] nuo šiaurinės [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pakrantės pro Derbendo perėją VII a. pr. Kr. Jie įsikūrė didelėje derlingos Pietų Kaukazo žemės dalyje, vadinamoje Sakasena. Šekis buvo viena iš Saka genties gyvenviečių, įkurta vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]].

 

I a. Šekis buvo vienu didžiausių [[albanai|albanų]] miestu. Pagrindinė senovės albanų šventykla buvo pastatyta būtent čia. Šekio karalystė buvo suskirstyta į 11 provincijų. Pats miestas iki pat [[arabai|arabų]] invazijos buvo vienas svarbesnių regiono miestų. Tačiau po invazijos Šekis pateko į trečiojo [[emyratas|emyrato]] teritoriją. Nepriklausoma kunigaikštystė buvo atkurta tik nusilpus [[arabų kalifatas|arabų kalifatui]]. Vėliau ją iki [[mongolai|mongolų]] įsiveržimo valdė [[Gruzija|Gruzijos karalystė]], Azerbaidžano atabegai ir [[Chorezmšachai]]. XIV a. pirmojoje pusėje į valdžią atėjus [[širvanšachai|širvanšachams]] ir Orlato dinastijai Šekio kunigaikštystė ir vėl tapo nepriklausoma. Tokia ji išliko iki 1551 m., kuomet šachas Tamaspas I prijungė teritoriją prie Safavidų Irano. 1578 - 1603 m. ir 1724 - 1735 m. ją administravo [[Osmanų imperija]]. Šekio chanatas buvo atkurtas 1743 m. ir tapo vienu stipriausių feodalinių chanatų visame [[Kaukazas|Kaukaze]].

 

1772 m. Kišo upės potvynis sunaikino beveik visą Šekio miestą. Ankstesnysis gyventojų skaičius buvo atstatytas tik pastaraisiais metais. Po potvynio miestas persikėlė kiek tolėliau nuo upės kranto, link Nukos kaimo. Tad iki 1960 m. miestas kartais buvo vadinamas Nuka.

 

Per savo istoriją miestas buvo nusiaubtas ne vieną kartą, todėl dabar jame išlikę istoriniai paminklai datuojami tik XVI - XIX a. Daugybę amžių Šekis garsėjo auginamais [[šilkverpis|šilkverpiais]]. Šiuo metu mieste yra įspūdingi chanų rūmai ir vilkstinių užvažiuojamieji namai.

 

Šekyje pagrinde vystomas žemės ūkis bei šilkininkystė. Čia auginamas tabakas, vynuogės, galvijai, riešutai, javai.

 

Šekio gyventojai garsėja savo polinkiu į saldumynus. Mieste pagal senovės receptą, kurį miestiečiai labai saugo, gaminama [[chalva]]. Šekiečiai kalba kitaip, nei jų tautiečiai - daugelį žodžių jie taria bei kirčiuoja kitaip, o taip pat turi ir žodžių, kurių nėra Azerbaidžano kalboje.

 

Miestas apsuptas kalnais bei ąžuolynais. Dar sovietiniu periodu į Šekį atvykdavo daugybė žmonių, troškusių išsimaudyti mineralinėse versmėse. Dabar miestas yra viena labiausiai turistų lankomų vietų visame Azerbaidžane.

 

Šekis glaudžiai bendradarbiauja su šiais miestais:

* {{Flagicon|Turkija}} [[Giresunas]], [[Turkija]]