Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vičiūnai''' – [[Kauno miesto dalis]] kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Užima 4,66 km² plotą. Nemuno kilpoje įsikūrusiems Vičiūnams priklauso [[Panemunės šilas]] ir teritorija tarp [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]] miestelio, Baterijos-Vaišvydavos plentų, geležinkelio linijos ir [[Kauno HE]] užtvankos. Į Vičiūnus iš [[Gričiupio seniūnija|Gričiupio]] nutiestas [[Trijų mergelių tiltas]]. Sanatorijų ir profilaktoriumų vieta.

 

 

Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę [[baudžiauninkai]] valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, dabartinėje vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė [[vytinė|vytinių]] prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vičiūnai atiteko [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] Aukštosios Panemunės valsčiui. [[1923]] m. kaime buvo 41 sodyba su 297 gyventojais, iki [[1928]] m. sodybų skaičius sumažėjo iki 34. [[1932]] m. sudarytas Vičiūnų žemės išskirstymo vienkiemiais planas. Kaimui paskirta 104,344 ha žemės tarp Nemuno (nuo dabartinės Taurakiemio g. šiaurėje), [[Zuikinė]]s ir Piliakalnio vienkiemių (iš pietų) bei J. Basanavičiaus šilo (iš vakarų). Palei Nemuną palikta 20 m pločio pakrantė – vadinamas vieškrantis. Žemės masyvas iki [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos pietuose padalytas į 65 įvairaus dydžio sklypus. [[1934]] m. [[gegužės 3]] d. Vyriausioji žemės tvarkymo komisija galutinai patvirtino Vičiūnų kaimo išskirstymo vienkiemiais ir kelių sutvarkymo projektą. Šis projektas davė pradžią dabartiniam gyvenvietės išplanavimui, jos užstatymui ir gatvių tinklui.

 

* Eugenijus Rūkas. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas // [[Kauno diena]]. 1996 m. [[balandžio 13]] d., p.22