Urartija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Infolentelė buvusi valstybė
|paprastas_pav = Urartu Karalystė|vietinis pavadinimas = <big>Biainili</big>
|ilgas pavadinimas = Urartu karalystė
|žemynas = Azija
|statusas =
|year_start = 860 m. pr. m. e.
|year_end = 590 m. pr. m. e.
|date_end =
|event_start = Įkūrimas
|event_end = Žlugimas
|p1 =
|vėliava_p1 =
|s1 = Armėnijos karalystė
|vėliava_s1 =
|image_map = Urartu743.png
|image_map_caption = Karalystės teritorija (743 m. pr. m. e.)
|sostinė = Arzaškuni, [[Tušpa]]
|valstybinės_kalbos = [[Urartų kalba|Urartų]]
|valdymo_forma = monarchija
}}
{{Armėnijos istorija}}
[[Vaizdas:Urartu743.png|thumb|300px|Urartija savo klestėjimo laikotarpiu, 743 m. pr. m. e.]]
 
'''Urartija''' (akadųurartų k. ''UrartuBiainili'', senasirų k. hebrajų''Uruatri'', akadų k. ''AraratUrartu'', urartųsen. hebrajų k. ''BiainiliArarat'') – senovės [[karalystė]] rytinėje [[Anatolija|Anatolijoje]] ([[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]]), kurios centras buvo kalnų regione apie [[Vano ežeras|Vano ežerą]] (dabartinė [[Turkija]]). Valstybė egzistavo maždaug nuo 1000 iki 585 m. pr. m. e. [[Biblija|Biblijoje]] minima kaip ''Araratas''.
 
== Raida ==
Klestėjimo metu Urartija driekėsi nuo šiaurinio [[Tarpupis|Tarpupio]] iki pietinio [[Kaukazas|Kaukazo]], apimdama taip pat ir dabartinės [[Armėnija|Armėnijos]] teritoriją iki [[Sevanas|Sevano]] ežero. Urartų [[tvirtovė|tvirtovių]] vietos - [[Vanas]], [[Armaviras]], [[Jerevanas]] ir kt.
Urartų karalystė susiformavo kalnuotoje teritorijoje prie [[Vano ežeras|Vano ežero]]. Pirmieji šaltiniai, kurie mini buvo [[Asirija|Asirų]] įrašai, kurie mini nairių tautą ir jų konfederaciją ''Uruartri'' apie 1270 m. pr. m. e. Asirai ne kartą siaubė jų sritis. Pirmasis minimas stiprus jų valdovas buvo Aramu (860-843 m. pr. m. e.), kuris pralaimėjo Asirijai.
 
KlestėjimoKitas metuvaldovas Sarduris (832-820 m. pr. m. e.) sugebėjo atsispirti Asirams ir pradėjo ekspansiją visame Armėnijos kalnyne. Didžiausio išsiplėtimo laikais (apie 743 m. pr. m. e.) Urartija driekėsi nuo šiaurinio [[Tarpupis|Tarpupio]] iki pietinio [[Kaukazas|Kaukazo]], apimdama taip pat ir dabartinės [[Armėnija|Armėnijos]] teritoriją iki [[Sevanas|Sevano]] ežero. Urartų [[tvirtovė|tvirtovių]] vietos - [[Vanas]], [[Armaviras]], [[Jerevanas]] ir kt.
 
Apie 714 m. pr. m. e. valstybę nusiaubė [[kimerai]], vėliau puolė Asirija, tačiau vietos karaliams pavyko atsilaikyti. Vis dėl to, tai žymėjo valstybės ekspansijos pabaigą. Valstybė gyvavo dar apie 100 m., kol jos nenusiaubė [[Medija]], kuri, atrodo, nesugebėjo jos prijungti prie savo imperijos. Tačiau Urartijoje tuo metu įvykusi suirutė lėmė dinastijos pasikeitimą ir naujos tautos, - [[armėnai|armėnų]] - įsigalėjimą: čia susikūrė [[Armėnijos karalystė]].
== Tauta ir pavadinimai ==
Urartų karalystės kūrėjai buvo urartai, kurių savivardis tikriausiai buvo ''chaldini'' arba ''nairi'', kaip jie vadinami ir asirų šaltiniuose. Savo valstybę jie vadino Biainili, iš kurio kilo [[Vano ežeras|Vano ežero]] pavadinimas.
 
Ilga diskusija vyksta dėl visiškai urartams negiminingos (proto)-armėnų tautos vaidmens valstybės gyvenime. Yra žinoma, kad armėnai nuvertė urartų dinastiją VII a. pr. m. e. pabaigoje ir apgyvendino visą tos valstybės teritoriją, sunaikindami vietinius nairius. Tačiau nėra aišku, ar Urartų valstybės laikais jie jau čia gyveno, ar tuo metu įvyko armėnų invazija iš vakarų, t.y. Mažosios Azijos.
 
Šaip ar taip, Armėnijos kalnyno teritorijos pavadinimas VI a. pr. m. e. keitėsi. 521 m. pr. m. e. trikalbiame įraše teritorija babiloniečių kalba vadinama "Urartu", o persų kalba ji jau vadinama "Arminiya".
{{commons|Urartu}}
 
{{Link FA|ru}}
{{ist-stub}}
 
[[Kategorija:Armėnijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Turkijos istorija]]