Vaistiniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojami [[mityba]]i, riba tarp maistinių, vaistinių, [[prieskoniniai augalai|prieskoninių]], [[narkotikai|narkotinių]] ar [[nuodingieji augalai|nuodingųjų]] augalo savybių sunkiai apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.

 

Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos priklauso šiems cheminiams junginiams:

* [[Alkaloidai]]

* [[Saponinai]]

 

Vaistai – tai įvairios gydomosios [[tinktūra|tinktūros]], [[mikstūra|mikstūros]], [[tepalas|tepalai]], [[balzamas|balzamai]], [[ekstraktas|ekstraktai]], [[nuoviras|nuovirai]], [[trauktinė]]s, [[ištrauka|ištraukos]], [[užpilas|užpilai]], [[milteliai]], [[tabletė]]s kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios vandens procedūros, [[inhaliacija|inhaliacijos]], daromi [[pavilgai]], [[kokteilis|kokteiliai]].

 

'''Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti.'''

 

Yra samprotaujama, kad vaistažolių kenksmingas poveikis gali būti mažesnis, nes žmogaus organizmas per tūkstančius metų jau yra pripratęs prie [[vaistažolė|vaistažolių]] organinių junginių ir jie tapo nebe svetimi, tuo tarpu sintetiniai preparatai išbandomi tik palyginus trumpą laiką. Tačiau lygiai taip pat galima įrodinėti ir tai, kad žmogaus organizmo tūkstantmetis kontaktas su vaistažolėmis susilpnino jų gydomąjį poveikį.

 

Veikliųjų medžiagų koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vietą, laiką, orą. Atitinkamai sudėtingas dozavimas.

 

 

Dėl aktyvios žmogaus veiklos ([[trąšos|trąšų]] naudojimo, [[melioracija|melioracijos]], [[miškas|miškų]] rekonstrukcijos) mažėja vaistinių augalų masyvai. Tačiau pasitaiko, kad nemažai vaistažolių yra sunaikinama dėl neteisingo jų rinkimo. Renkant kad ir gausiai augančius vaistinius augalus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

* Vienu metu surinkti tiek vaistažolių, kiek jų galima iš karto apdoroti.

Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų. Be to jų negalima rinkti [[nacionalinis parkas|nacionaliniuose parkuose]], [[rezervatas|rezervatuose]], [[draustinis|draustiniuose]].

 

Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Antžeminėje augalų dalyje jų daugiau susikaupia prieš žydėjimą ir tik pradėjus žydėti. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą [[pavasaris|pavasarį]], kai pradeda brinkti. Lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, kartais skinant visą žiedyną, kartais – tik vainiklapius. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vegetacijos pabaigoje [[ruduo|rudenį]]]], visiškai sunykus antžeminei augalo daliai arba anksti [[pavasaris|pavasarį]], vegetacijai neprasidėjus.

 

Lupama nuo jaunų stiebų, [[šaka|šakų]], nukirstų ar išrautų [[medis|medžių]] ir [[krūmas|krūmų]] anksti pavasarį, prasidėjus [[sultys|sulčių]] tekėjimui. Tai sutampa su pumpurų brinkimu. Vaistams tinka žievė ne senesnių kaip 3-4 metų augalų. Lupant žievę, skersai šakos ir stiebo kas 30-40 cm arba ties atsišakojimais daromi skersiniai įpjovimai (žiedai), kurie sujungiami 2-3 išilginiais pjūviais. Po to žievė atkeliama ir nulupama. Taoatliekama mediniu, kauliniu ar plastmasiniu peiliu ([[geležis|geležinis]] netinka, nes žievė pajuoduoja). Netinka sena, suaižėjusi, apsamanojusi žievė. Vaistinė žaliava ruošiama iš [[ąžuolas|ąžuolo]], [[šaltekšnis|šaltekšnio]], [[putinas|putino]] žievės. Negalima lupti žievės nuo augančių medžių ir krūmų, nes likusius be žievės, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai, jie pradeda džiūti. Žievę geriausiai ruošti kirtimuose, kur augalai išrauti ar rengiamasi rauti.

 

[[arbata|Arbatai]] pasigaminti reikia 1-3 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti litru verdančio vandens. Lapus, šakeles, šaknis paliekama dešimčiai minučių pritraukti, žiedų arbatai – užtenka penkių minučių. Vartojama perkošta arbata. Vaistažolių arbatos, [[užpilas|užpilai]] ir [[nuoviras|nuovirai]] greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.

 

* http://lmedicina.dnp.lt/vaistazoles.htm

* http://www.eco-meta.com/index_lt.php?id=savybes