Trys valstybės (Kinija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Changing commons link from Three Kingdoms Period to 三國 in wiki |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 9:
Trijų valstybių laikotarpis Kinijoje, [[Japonija|Japonijoje]], [[Korėja|Korėjoje]], [[Vietnamas|Vietname]] romantizuojamas ir idealizuojamas. Jo įvykiai atkuriami [[Pekino opera|operose]], pasakose, [[romanas|romanuose]], [[filmas|filmuose]], [[televizijos serialas|televizijos serialuose]], [[kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniuose žaidimuose]].
== Rytų Han nuosmukis ==
[[II amžius|184]] m. kilus [[Geltonųjų raiščių sukilimas|„Geltonųjų raiščių“ sukilimui]], jį ėmė malšinti imperijos kariuomenė. [[II amžius|189]] m. mirė imperatorius Lingdi. Šalį nelabai sėkmingai kontroliavo vyriausiasis generolas '''He Dzin''' (He Jin), vėl prasidėjo rūmų eunuchų intrigos ir kovos dėl valdžios. Kai He Dzin buvo nužudytas, karo vadai išžudė eunuchus. Generolas '''Dong Džuo''' (Dong Zhuo) su savo būriais įžengė į sostinę Luojaną ir į sostą pasodino paskutinįjį Han imperatorių '''Siandi''' (Xiandi) (vietoj jo vyresniojo brolio). Kitais metais Dong Džuo armija nusiaubė Luojaną. Liepsnose pražuvo milžiniški Han imperijos archyvai – žala buvo dar didesnė nei per garsųjį „knygų deginimą“ [[Čin dinastija|Čin dinastijoje]]. Tai buvo atviro karo tarp karo vadų pradžia. [[II amžius|190]] m. rytinėse provincijose '''Juan Šao''' (Yuan Shao) sudarė koaliciją prieš Dong Džuo, ir imperatorius, o vėliau ir pats Dong Džuo buvo priversti [[II amžius|191]] m. persikelti į [[Chang'an|Čang-anį]]. [[II amžius|192]] m. Dong Džuo nužudytas.
=== Karo vadų kovos ir Cao Cao iškilimas ===
[[II amžius|195]] m. imperatorius Siandi paliko Čang-anį ir leidosi į pavojingą metų trukmės kelionę į rytus, ieškodamas paramos. Kai [[II amžius|196]] m. jį ėmėsi saugoti [[Cao Cao]], dauguma smulkesnių kovojančių pusių jau buvo arba sunaikintos, arba įjungtos į stambesnes. Han imperiją buvo pasidalinę karo vadai: Juan Šao priklausė žemės šiaurėje aplink Je (Ye) miestą, '''Gongsun Dzan''' (Gongsun
Dar [[II amžius|189]] m. Cao Cao subūrė armiją, į kurią priviliojo apie 300 000 „geltonųjų raiščių“. [[II amžius|196]] m., įtvirtinęs imperatoriaus dvarą Siučange (Xuchang), jis įkūrė karines-agrikultūrines kolonijas (tuntian), kad galėtų išlaikyti savo kariuomenę. [[II amžius|197]] m. jam pavyksta nugalėti Juan Šu, [[II amžius|198]] m.
=== Trijų valstybių užuomazgos ===
[[III amžius|208]] m. Cao Cao su savo kariuomene žygiuoja į pietus, tikėdamasis suvienyti šalį. Dzing (Jing) provincija pasidavė, tačiau Jangdzės žemupis, kuriame valdė Sun Ce įpėdinis '''Sun Čiuan''' (Sun Quan), atkakliai laikėsi. Jungtinė (su Liu Bei, pasitraukusiu iš šiaurės) armija „Raudonųjų skardžių“ mūšyje privertė Cao Cao trauktis atgal. Liu Bei ir Sun Čiuan išlikimas tapo Šu ir U valstybių susidarymo pagrindu.
Grįžęs Cao Cao toliau tvirtino savo valdžią šiaurėje. [[III amžius|217]] m. pasiskelbė Vei valdovu. Liu Bei perėmė valdžią I (Yi) provincijoje, o Dzing provincijos valdymą patikėjo Guan Ju (Guan Yu). Sun Čiuan'is ėmė reikšti pretenzijas į Dzing provinciją ir Jangdzės vidurupį – tarp buvusių sąjungininkų atsirado didelių nesutarimų. [[III amžius|219]] m. Liu Bei iš Cao Cao atkovojo Handžongą (Hanzhong). Guan Ju tuo metu buvo apgulęs Fan. Pasinaudojęs situacija, Sun Čiuan'io kariuomenės vadas užėmė Dzing provinciją.
== Trys valstybės ==
[[
[[III amžius|220]] m. Cao Cao miršta. Jo sūnus Cao Pi nuvertė imperatorių Siandi – tai buvo Han dinastijos pabaiga. Savo valstybę Cao Pi pavadino '''Vei''' ir pasiskelbė imperatoriumi (sostinė – [[Luoyang|Luojangas]]).
Eilutė 32:
Taigi Kinijos teritorijoje valdė trys valstybės: šiaurę kontroliavo Vei, Šu – pietvakarius, U – centrinius pietus ir rytus. Vei buvo didžiausia (gyventojų skaičius 4,4 mln.). Šu gyveno 1,94 mln., U – 2,3 mln. žmonių. Ekonomine prasme padalijimas į tris valstybes išliko ilgai: net po 700 metų buvo galima žiūrėti į Kiniją kaip į susidedančią iš trijų didelių rinkos regionų.
=== Šu ir U valstybės ===
[[III amžius|222]] m. Šu paskelbė karą U valstybei. Kariuomenės susidūrė Iling (Yiling) mūšyje. Siaotinge (Xiaoting) Liu Bei'jų sutriuškino Sun Čiuan'io kariuomenė, ir pirmasis turėjo trauktis atgal į Šu, kur greitai mirė. Šu sostas atiteko jo sūnui '''Liu Šan''' (Liu Shan). Šu ir U toliau bendravo taikiai. Susivienijusios prieš Vei, abi valstybės galėjo geriau spręsti savo vidines problemas.
Eilutė 43:
Kita vertus, migracijos į pietus įgalino plėtoti žemdirbystę, klestėjo upės transportas, pastatyti Džedong ir Dziangnan kanalai. Plėtojosi prekyba su Šu, rengiamos jūrinės ekspedicijos. Klestint ekonomikai, klestėjo ir menas bei kultūra. Pietus pasiekė budizmas.
=== Vei valstybė ===
Cao Cao laikėsi [[legizmas|legistinės]] politikos, siekė centralizuoti valstybę ir išlaikyti stiprią autoritarinę valdžią. Kaip minėta, jis įkūrė kolonijas, vadintas ''tuntian''. Priešingai nei ankstyvojo Han periodo ''tuntian'', šiose gyveno nebūtinai tik kariai-žemdirbiai, bet ir valstiečiai, netekę žemių. Šių kolonijų gyventojai gaudavo įnagių, darbinių gyvulių. Šių kolonijų įkūrimas padėjo išjudinti ekonomiką ir sustiprinti gynybą, taip pat konsoliduoti visuomenę.
Eilutė 52:
Sukurta nauja valdininkų rangų sistema: visi valdininkai skirstomi į devynias grupes. Tačiau ši sistema buvo palanki didelėms šeimoms, kurios vėliau ėmė kelti grėsmę Cao klanui.
=== Trijų valstybių žlugimas ===
III amžiaus 4 dešimtmetyje Vei valstybėje stiprėja įtampa tarp valdančiojo Cao klano ir Sima klano. Panašiai silpo ir Šu: ten ypač iškilo eunuchai, klestėjo korupcija. '''263''' m. Vei puolė Šu valstybę, užėmė sostinę Čengdu. Imperatorius Liu Čanis (Liu Chan) pasidavė, ir Šu žlugo po 43 metų gyvavimo.
{{Commons|三國|no=T}}
Eilutė 62:
{{Link FA|id}}
{{Link FA|zh}}
[[Kategorija:Kinijos dinastijos]]
eilutė 84 ⟶ 85:
[[th:สามก๊ก]]
[[vi:Tam Quốc]]
[[zh:三国]]
| |||