Tretininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Trečiajam ordinui priklauso ir [[Jaupra|pranciškoniškasis jaunimas]] (Jaupra). Lietuvoje šios dvi brolijos ypač glaudžiai bendradarbiauja po pranciškoniškojo jaunimo įsteigimo.

 

 

Šventojo Pranciškaus įkurtas pirmasis Mažesniųjų brolių ordinas gyvavo kaip elgetaujantis ordinas: išskyrus vieną rūbą broliai neturėjo absoliučiai jokio turto, buvo išsižadėję šeimos gyvenimo ir atsidavę vien tik Evangelijos vykdymui, atgailai ir apaštalavimui. Netrukus savo pamokslais ir gyvenimo pavyzdžiu bei dvasia Pranciškus pritraukė nemažą skaičių tiek vienišų, tiek susituokusių asmenų. Jie norėjo palikti savo namus, kad galėtų juo sekti, tačiau Pranciškus ragino neskubėti, nes, jo įsitikinimu, išgelbėti bus ne tik tie, kas klajodavo gatvėmis ir pamokslaudavo, ar tie, kas dienų dienas praleisdavo maldose, - išgelbėjimas teikiamas visiems.

Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama apie 450 tūkst. pasauliečių pranciškonų. Jų ypač daugėja Afrikos šalyse.

 

 

Negali būti nepastebėtas Pasauliečių pranciškonų ordino vaidmuo Lietuvos istorijoje. Jam priklausė daugelis didikų ir meno mecenatų. XIX a. vyskupas Motiejus Valančius organizavo ir visą knygnešių pasauliečių pranciškonų tinklą. Ordinas davė Lietuvai ne vieną garsų ir aukštą dvasininką, jų tarpe buvo ir kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža, ir prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, ir kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Prieš II-ąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 50 tūkst. pasauliečių pranciškonų.

 

 

* [http://www.ofs.lt Lietuvos Pranciškonų pasauliečių ordinas]

* [http://www.kpjt.info Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba]

* [http://www.jaupra.lt Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas]

* [http://www.petergen.com/bovkalo/sp/trinit1842.html Lietuvos tretininkai 1842 m.]

 

[[Kategorija:Katalikų vienuolių ordinai]]