Tiesioginė demokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paprastai tiesioginė demokratija taip pat turi atstovaujamąsias struktūras, tokias kaip [[parlamentas]], vyriausybė, teisiminė valdžia ir kt. Tačiau šios institucijos yra tiesiogiai kontroliuojamos liaudies, kuri bet kuriuo metu gali vetuoti priimtus sprendimus ir priimti kitokius sprendimus. Tai yra piliečiai turi galimybę, patys įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą ir ginčų atveju turėti galutinį sprendžiamąjį balsą ir taip kontroliuoti atstovaujamuosius organus.

 

 

Tiesioginės demokratijos elementų šalininkai pabrėžia, kad politinės partijos tiesioginėje demokratijoje paprastai turi mažesnę valdžią nei atstovaujamojoje demokratijoje. Vietoj to didesnę įtaką gali įgyti interesų grupės, ypač sprendžiant dalykinius klausimus, pvz., renkant parašus siekiant surengti referendumą. Referendumai dalykiniais klausimais nėra nei laiko požiūriu, nei turinio požiūriu būtinai susiję su atstovaujamųjų organų rinkimais.

 

 

Tarp trūkumų nurodoma, kad tiesioginė demokratija lėčiau priima sprendimus, nei [[atstovaujamoji demokratija]].

Tiesioginė demokratija antikine prasme taip pat sunkiai įmanoma, nes valstybės gyventojus surinkti į vieną vietą nėra galimybės. Dalyvavimo demokratijos modelis šią problemą siūlo spręsti panaudojant šiuolaikines technologijas, ypač internetą.

 

Paprastai nurodoma [[Šveicarija]], taip pat [[Kalifornija]] ir [[Oregonas]], kurie turi šimtametę tiesioginės demokratijos tradiciją. [[JAV]] valstijoms, tiesa, trūksta suvereniteto lyginant su Šveicarija, nes JAV valstijoms suverenitetas yra perduodamas iš federalinės valdžios.