Taurusis aštuonialypis kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

Taurusis aštuonialypis kelias dažnai vaizduojamas budizme kaip [[Dharmos ratas]] ({{sa|dharmacakra}}, {{pa|dhammacakka}}), kurio aštuoni stipinai atitinka aštuonias kelio gijas.

 

Pirmos dvi Tauriojo aštuonialypio kelio gijos yra susijusius su budizmo praktiko pažinimo aspektais.

 

Teisingas požiūris ({{sa|samyag-dṛṣṭi}}, {{pa|sammā-diṭṭhi}}) dar gali būti verčiamas "teisinga perspektyva", "teisingas supratimas". Ši Kelio gija atvirai pabrėžia, kad norint eiti atbudimo keliu, pirmiausia reikia suprasti [[Keturios tauriosios tiesos|Keturias tauriąsias tiesas]].

 

Aukštesnis šios gijos įsisavinimas reikalauja gilaus Keturių tauriųjų tiesų įsisąmoninimo: išsamaus [[nesavastingumas|nesavastingumo]], [[laikinumas(budizmas)|laikinumo]], [[sąlygotoji kilmė|sąlygotosios kilmės]], [[skandha|penkių skandhų]], [[karma|karmos]], atgimimo doktrinos ir ktų dalykų pažinimo ir vadovavimosi šiuo pažinimu.

 

Teisingas ketinimas ({{sa|samyak-saṃkalpa}}, {{pa|sammā-saṅkappa}}) dar gali būti verčiamas "teisingas mąstymas", "teisingas apsisprendimas", "teisingas siekis" ar net "pastangos, kylančios iš asmeninio noro keistis". Šioje Kelio gijoje apsijungia tam tikras atsisakymas nuo pasaulio ir atitinkamas pasišventimas dvasiniams dalykams; taip pat čia įeina žmogaus gera valia, jo pasiryžimas vadovautis taikumu ir neprievarta (ahimsa).

 

Doros grupės gijos nusako pagrindą, kuriuo remdamasis budizmo praktikas gali nutraukti siekiančiajam atbudimo nederančias mintis ir darbus bei kloti meditavimo pamatus. Šios grupės gijos, daugiau nei kitų dviejų, yra nukreiptos į išoriškumą, į kitus bendruomenės narius.

 

Teisingas kalbėjimas ({{sa|samyag-vāc}}, {{pa|sammā-vācā}}), kaip jau aišku iš paties pavadinimo, yra kvietimas budizmo praktikui kuo teisingiau naudoti savo žodžius: vengti melo, nesantaikos sėjimo, įžeidinėjimo, tuščio plepėjimo. Nes kas kalba tiesą, tas laikosi tiesos, yra tvirtas, patikimas, neapgaudinėja kitų ir pan.; nes kas nesėja nesantaikos, tas nesakys, ką girdėjęs kitur, kad supriešintų čia esančius žmones su anais, tas stengsis sutaikyti nutolusius ar dar labiau suartinti nenutolusius, tas laikosi santarvės, kalba santarvę kuriančius dalykus ir pan.; nes kas neįžeidinėja, tas kalba švelniai, palankiai, tiesiai į širdį, mandagiai, nieko neužgaudamas ir pan.; nes kas tuščiai neplepa, tas kalba tinkamu laiku, tai kas svarbu, kas atitinka dabartinį tikslą siekiant Dharmos ir pan.

 

Teisingas elgesys ({{sa|samyak-karmānta}}, {{pa|sammā-kammanta}}) dar gali būti verčiamas "teisingas veikimas", "teisingi veiksmai" ir, kaip jau rodo pats pavadinimas, čia kalbama apie budizmo praktiko gebėjimą teisingai elgtis kasdieniame gyvenime. Teisingu elgesiu vadinamas vengimas atimti gyvybę (nežudymas), svetimų daiktų nesisavinimas (nevogimas) ir neteisėtų lytinių santykių neturėjimas (svetimavimas ir lytinė prievarta pasauliečiams; susilaikymas nuo bet kokių lytinių santykių vienuoliams).

 

Ahimsos, teisingo kalbėjimo ir teisingo elgesio idėjos, kartu paėmus, sudaro [[Penki priesakai|Penkis priesakus]], kuriuos priima kiekvienas budistas.

 

Teisingo pragyvenimo ({{sa|samyag-ājīva}}, {{pa|sammā-ājīva}}) gijoje didžiausias dėmesys skiriams taikumui, neprievartai ({{sa|ahiṁsā}}). Čia iš esmės įtvirtinama, kad budizmo praktikas turi nesiimti verslo ar užsiėmimo, susijusio su tiesioginiu ar netiesioginiu kitų gyvų būtybių skriaudimu, žalojimu. Todėl budistas negali „prekiauti ginklais, svaiginančiaisiais gėrimais, nuodais; jis negali žudyti gyvūnų, negali sukčiauti… negali prekiauti svetimu kūnu (vergais) ir savo kūnu (prostitucija)“. Perspėjama, kad nedera įsigyti turto „klasta, įtikinėjimais, patarinėjimais, nuvertinimu ir uždirbti pelną iš pelno“. Apie visa tai gana plačiai Buda moko šeimos galvą sūtroje „Dighajanu sutta“ ([[Pali kanonas]]).

 

Susikaupimo, arba proto dvasios ugdymo, gijas sudaro tiesos apie tai, kaip budizmo praktikas turi formuoti savo santykį su pasauliu.

 

Teisingos pastangos ({{sa|samyag-vyāyāma}}, {{pa|sammā-vāyāma}}), dar gali būti verčiama kaip „teisingi siekiai“, apima nuolatines budizmo praktiko/praktikės pastangas būti tokio proto, kuris yra laisvas nuo minčių, galinčių susilpninti jo ar jos gebėjimą įsisąmoninti ir praktiškai panaudoti kitus Tauriojo aštuonialypio kelio elementus (gijas). Pavyzdžiui, linkint bloga kitai gyvai būtybei, prieštaraujama „Teisingo ketinimo“ reikalavimui būti nusiteikus daryti kitiems gėrį, o „Teisingų pastangų“ elementas nukreipia siekiui išrauti tokį blogio linkėjimą ir pakeisti jį gėrio linkėjimu.

 

:4) stenkis puoselėti naudą, kuri jau atsirado.<br />

 

Teisingas budrumas ({{sa|samyak-smṛti}}, {{pa|sammā-sati}}), dar galima versti „teisingas dėmesingumas“, kartu su teisingu susikaupimu kone visą dėmesį skiria budistiniam meditavimui. „Budrumas“ pabrėžia, jog protas turi būti lavinamas atidžiai stebėti reiškinius, veikiančius kūną ir dvasią.

 

 

Teisingas budrumas (dėmesingumas) - tai uolus sąmoningas nusiteikimas budriai ir dėmesingai stebėti:

Kūno veiklos stebėjimui kone plačiausiai paplitęs pratimas yra [[meditacija|"susikaupimas į kvėpavimą"]]. Stebint jutimus ir pojūčius (malonius, nemalonius ir neutralius) reikia aiškiai suvokti visas jų formas, kaip jie patys savyje randasi, pabūna ir nyksta. Koncentruojantis į protavimo galią reikia sąmoningai matyti, kaip nusiteikęs protas: geidžiantis ar ne, nekenčiantis ar ne, sutrikęs ar ne, išsiblaškęs ar susitelkęs ir pan. Kartu reikia aiškiai stebėti kylančias mintis: kaip jos randasi, būna, nyksta. Dharmų atžvilgiu reikia giliai suvokti jų prigimtį, kaip jos atsiranda ir pranyksta, kaip jos vystosi, kaip slopinamos, kaip sunaikinamos ir pan.

 

Teisingas susikaupimas ({{sa|samyak-samādhi}}, {{pa|sammā-samādhi}}), dar galima versti „teisinga koncentracija“, kartu su teisingu budrumu daugiausia rūpinasi budistiniu meditavimu.