Spektrinė klasifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

O, B ir A spektrinio tipo žvaigždės dar kartais vadinamos „'''ankstyvosiomis žvaigždėmis'''“, o G, K ir M „'''vėlyvosiomis žvaigždėmis'''“. Toks supratimas yra atėjęs iš [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžios, kuomet klaidingai buvo manoma, kad žvaigždės pradeda savo [[Žvaigždžių evoliucija|evoliuciją]] nuo karštų būsenų (ankstyvo tipo) ir vėliau palaipsniui aušta, evoliucionuodamos į „vėlyvo tipo“ žvaigždes.

 

1943 metais [[Viljamas Morganas]], [[Filipas Kynanas]] ir [[Edita Kelman]] iš Jorko observatorijos (JAV) sudarė Saulės cheminės sudėties žvaigždžių klasifikacijos pagal spektrinių linijų intensyvumus ir pločius sistemą. Joje žvaigždei be '''spektrinės klasės''' dar priskiriama '''šviesio klasė''' (dvimatė klasifikacija). Jei spektrinė klasė charakterizuoja žvaigždės temperatūrą, tai šviesio klasė charakterizuoja žvaigždės spindulį. Pradžioje ši klasifikacijos sistema buvo vadinama '''MKK sistema''', bet 1953 metais patikslinus klasifikacijos kriterijus, ją pradėta vadinti '''MK sistema''' (pagal Morgano ir Kynano pavardes).

Saulė yra pagrindinės sekos (V) žvaigždė.

 

Šalia įprastinės spektrinės ir šviesio klasės astronomai dar naudoja papildomus simbolius.

 

|-

|}

 

[[Kategorija:Klasifikacijų sistemos]]

[[Kategorija:Žvaigždžių fizika]]

 

[[ar:تصنيف نجمي]]