Socialinė nelygybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Visos visuomenės yra [[Socialinė stratifikacija|stratifikuotos]]. Konkreti stratifikacijos schema kiekvienoje šalyje ar [[Istorija|istorijos]] bėgyje yra skirtinga. Konkretus strratų įvardinimas yra kiekvienos šalies analizės rezultatas. Grubiausias yra visuomenės skirstymas į tris klases.

 

Visi visuomenės nariai ir jų grupės vienu ar kitu būdu yra skirtingi. Šiuos skirtumus ''[[Jean Jacque Rousseau]]'' (Žanas Žakas Ruso) vadino „natūraliais skirtumais“. Tačiau šie skirtumai didele dalimi yra lemiami visuomenės. Tai lemia, kad socialinė nelygybė yra priklausoma ne nuo atskirų individų, bet nuo visuomenės.

 

Atitrauktai vertinant socialiniai skirtumai nėra vien negatyvus reiškinys. Problemos atsiranda tuomet, kai įvedama jų [[kategorizacija]] ir [[klasifikacija]] (moralinė, ekonominė ir pan.), t.y. kai skirtumai išdėstomi tam tikroje „vertybių skalėje“. Taip pat problematiška situacija gali susidaryti socialinio teisumo požiūriu, kai socialinė nelygybė pasireiškia tokiose srityse kaip mažamečių vaikų švietimas.

 

Egzistuoja keletas nelygybės aiškinimo modelių, kurių svarbiausi yra:

* Funkcionalinis medelis. Pagal jį nelygybė yra natūralus visuomenės išgyvenimo būdas. Svarbias funkcijas atlieka gabiausi žmonės.

Nelygybę galima naikinti arba kompensuoti jos padarinius. [[Liberalizmas|Liberalai]] socialinės lygybės siekimo principą mato lygiose starto sąlygose, nors finišuoti galima ir skirtingai. Konservatyvi versija lygaus starto versiją neigia.

 

 

[[Marksizmas|Marksistiniu]] požiūriu valstybė palaiko socialinę nelygybę tarp skirtingų klasių, nes tai atitinka valdančiosios klasės interesus.

[[Klasikinis liberalizmas|Klasikinio liberalizmo]] požiūriu socialinė nelygybė yra teisėta ir prasminga. Socialinė nelygybė yra žmonių prigimtinės lygybės padarinys ir tai natūralu, neišvengiama.

 

Požiūriai į nelygybės poveikį ekonomikai yra labai skirtingi. Dažnai nurodomos teigiamos socialinės nelygybės funkcijos kaip skatinančios asmenis tobulėti ir siekti didesnės asmeninės gerovės, taip darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui. Kitos teorijos nurodo, kad didelė socialinė nelygybė mažina vidaus paklausą taip stabdydama ekonomikos raidą.

 

 

Socialinės nelygybės palyginimas tarp skirtingų valstybių paprastai daromas naudojantis indeksu gaunamu lyginant 10% didžiausias pajamas gaunančių šeimų su 10% mažiausias pajamas gaunančių šeimų (gali būti taikomos ir kitokios imtys – 5%, 2% ir pan.). Gaunamas pajamų skirtumas (paprastai kartais) rodo socialinės nelygybės mastą šalyje.

 

* [[Žmogaus socialinės raidos indeksas]]

* [[Skurdas]]