Sergejus Rachmaninovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[ImageVaizdas:Rach10.jpg|thumb|left|Dešimtmetis S. Rachmaninovas]]

Sergejus Rachmaninovas gimė [[1873]] m. [[kovo 20]] d. Semionove [[Nižnij Novgorodo gubernija|Novgorodo gubernijoje]]. Būdamas ketverių metų mokėsi groti [[Fortepijonas|fortepijonu]], o devynių įstojo į [[Sankt Peterburgo valstybinė N. Rimskio-Korsakovo konservatorija|Sankt Peterburgo konservatorijos]] fortepijono klasę. [[1888]] m. mokslus tęsė [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos konservatorijoje]]. Vaikystės metus S. Rachmaninovas praleido privačiame [[Maskva|Maskvos]] pensione pas muzikos profesorių [[Nikolajus Zverevas|Nikolajų Zverevą]]. Čia trylikametis S. Rachmaninovas buvo pristatytas [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskiui]], kuris padarė didelę įtaką tolimesnėje S. Rachmaninovo kūrybai. [[1892]] m. aukso medaliu baigė Maskvos konservatorijos [[Aleksandras Zilotis|A. Zilotčio]] fortepijono ir [[Sergejus Tanejevas|S. Tanejevo]] kompozitoriaus klases. Tuo metu pasirodė pirmieji S. Rachmaninovo kūriniai: pirmoji opera „Aleko“ (diplominis darbas pagal [[Aleksandras Puškinas|A. Puškino]] poemą „Čigonai“), „Koncertas Nr. 1“ fortepijonui, eilė romansų, dainų, tarp jų, – „Pjesės–fantazijos Op. 3“, kuris vėliau tapo žinomiausiu ir mėgstamiausiu S. Rachmaninovo kūriniu. [[1893]] m. pradėjo dirbti fortepijono dėstytoju Maskvos Marijos<ref>[http://www.vitart.ru/history-russia-pages/ref-uchregdeniya-imperatrisi-marii.html Imperatorienės Marijos Aleksandrovos vardo moterų gimnazijos]</ref> moterų gimnazijoje ({{ru|Московское Мариинское епархиальное женское гимназия}}), o nuo [[1897]] m. privačioje S. Mamontovo ({{ru|Савва Иванович Мамонтов}}) operoje – dirigentu.

Po [[1917]] m. [[Spalio Revoliucija|revoliucijos]] S. Rachmaninovas pasinaudojo [[Švedija|Švedijos]] kvietimu koncertuoti ir su šeima paliko Rusiją. [[1918]] m. [[lapkričio 1]] d. paliko Europą ir apsigyveno JAV. Iki [[1926]] m. nieko reikšmingo nesukūrė. Eilinė kūrybinė krizė truko beveik dešimt metų. Tik 1926–27 m. pasirodė nauji kūriniai: „Koncertas Nr. 4“ ir „Trys rusų dainos“. Iš viso emigracijoje S. Rachmaninovas sukūrė tik šešis kūrinius, bet šie priklauso pasaulinės muzikos šedevrams. Gyvendamas JAV S. Rachmaninovas daug koncertavo JAV ir [[Europa|Europoje]], greitai buvo pripažintas žymiausiu savo epochos pianistu ir didžiu dirigentu. [[1941]] m. baigė savo paskutinį kūrinį – „Simfoniniai šokiai“.