Savitaiga: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Saviįtaiga''', '''autosugestija''' yra procesas, kurio metu asmuo, treniruodamas ir veikdamas [[pasąmonė|pasąmonę]], siekia įteigti sau tam tikrus teiginius, mintis tam, kad šie įsitvirtintų pasąmonėje ir po to nesąmoningai veiktų žmogaus sąmonę.

 

Saviįtaigos teoriją pagrindė prancūzų vaistininkas [[Emilis Coué]] [[XIX a.]] Jis pastebėjo, kad medikamentų, kuriuos jis duodavo savo klientams, poveikis priklausydavo nuo žodžių, kuriuos jis pasakydavo perduodamas vaistus. Stebėdamas savo apylinkės gyventojus jis priėjo prie išvados, kad kiekvienas žmogus gali pagerinti savo savijautą, jeigu jis naudos sugestijos formules ir keletą kartų pakartos tam tikrus žodžius. Jo pagrindinė formulė buvo:

„''Kiekvieną dieną visais atžvilgiais man darosi vis geriau ir geriau. ''“ kurią kartojant po kiek laiko pasijuntama geriau.

 

Pasąmonė pasiekiama [[savihipnozė]]s arba kartojamų [[afirmacija|afirmacijų]] pagalba. [[Pasąmonė]]s pasipriešinimas įveikiamas itin ryškių vaizdinių pagalba ([[vizualizacija]]), kadangi pasąmonės kalba yra vaizdas.

 

Saviįtaigos veiksmingumas priklauso nuo:

* atsipalaidavimo būsenos ([[smegenų bangos|smegenų biosrovės]] dažnio - kuo jis žemesnis, tuo veiksmingesnė [[įtaiga]]),

Autosugestijos metu garsiai arba mintyse nuolat kartojamas sakinys, kol jį priima pasąmonė bei jis įtvirtina. Nepriklauso nuo to, ar mintis turi teigiamą ar neigiamą prasmę. Tikimasi, kad mintis taps savaime suprantamu (pasąmonei) faktu ir taps įsitikinimu, kuriuo neabejojama ir kuriuo bus vadovaujamasi nesąmoningai.

 

Saviįtaiga gali būti nesąmoninga ir [[sąmonė|sąmoninga]]. Pastarasis atvejis paprastai dažnesnis. Tačiau ir pimojo atvejo pavyzdžių gausu kasdieniniame gyvenime (''man nesiseka, aš nieko negaliu padaryti; aš nieko nesugebu; esu bejėgis; man nepasiseks, aš nelaimėsiu'' etc.).

 

Autosugestija taikoma taip pat ir [[autogeninė treniruotė|autogeninės treniruotės]] bei [[pozityvus mąstymas|pozityvaus mąstymo]] atvejais.

 

[[Kategorija:Psichoterapija]]