Rimtautas Šilinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rimtautas Šilinis''' (pilnas vardas – '''Rimtautas Vladislovas Šilinis'''; g. [[1937]] m. [[spalio 6]] d. [[Utena|Utenoje]]) – lietuvių [[dokumentinis kinas|dokumentinio kino]] režisierius. Priklauso Lietuvos Kinematografininkų sąjungos dokumentininkų gildijai. Yra visuomeninės - konsultacinės "Valstybės kino metraščio" tarybos narys. Nuo 1966-ųjų yra sukūręs apie 70 filmų ir apie 80 scenarijų istorijos, kultūros bei sporto temomis. Kino sferoje išdirbo keturis dešimtmečius. Paskutinis režisieriaus filmas – 2006 m. juosta „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.

 

 

Mokėsi [[Raguva|Raguvos]] ([[Panevėžio raj.]]) pradinėje mokykloje, vėliau – [[Vilnius|Vilniuje]], Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje (dab. [[Vilniaus jėzuitų gimnazija]]). 1959 m. baigė tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto (dab. [[Vilniaus universitetas]]) Istorijos ir Filologijos fakultetą. 1958–1961 m. dirbo Knygų rūmų Nacionalinės bibliografijos redakcijoje, nuo 1963 – referentu Valstybiniame kinematografijos komitete. 1965 pradėjo dirbti [[Lietuvos Kino studijoje]] (LKS), dokumentinių filmų redaktoriumi.<ref>[[Laimonas Tapinas|TAPINAS, Laimonas]]. Lietuvos kinematografininkai. Vilnius, 1986, p. 103;</ref>

„''Kaip, pradėjus su popieriumi ir pieštuku rankose (buvau redaktoriumi), tapti tuo, kuris daro kiną? Sėdėdavau montažinėje. Įvairiais keliais sugriūdavome į tą kiną. Grikevičius ir Dausa buvo apšvietėjais… Kinui atiduodavome visą, ne tik darbo, laiką. Mūsų „universitetais“ buvo žurnalas „Tarybų Lietuva“''<ref>PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;</ref>, - teigė R. Šilinis interviu.

 

 

R. Šilinio dokumentikoje išsiskiria keturios dominuojančios temos: [[filmas|filmai]] istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo ir sporto temomis.

Prie šių R. Šilinio režisūros ypatybių galima būtų priskirti ir ezopinę kalbą. Nepaisant griežtos politinės cenzūros sąlygų, kuomet menas buvo ideologizuotas, o nacionalinei jo formai buvo privalu turėti socialistinių idėjų užpildą, galima pastebėti režisierių laviruojant. Informacija žiūrovui pateikiama metaforomis, per ironijos prizmę ar per filmo herojų pasisakymus. Pavyzdžiui, juosta „Post scriptum senam filmui“ ([[1980]]). Tai – senos, režisieriaus - operatoriaus [[Viktoras Starošas|V. Starošo]] kurtos juostos ištraukos, papildytos naujais, po dvidešimties metų nufilmuotais [[kadras|kadrais]]. Filme užfiksuoti herojai kritiškai žvelgia į savo jaunystės pasirinkimą (baigus mokyklą eiti dirbti į [[kolūkis|kolūkį]]), išsako atsargios kritikos: viename epizode, po žurnalisto klausimo, kodėl iširo abiturientų kolūkio brigada, pasigirsta vienos iš herojų atsakymas, jog jie tebuvo „karjeros laiptelis kolūkio pirmininko gyvenime“ arba kito pašnekovo teiginys, jog „jaunimas turi savų interesų ir panašių brigadų organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus“.

 

 

Didesnė dalis režisieriaus filmų trumpametražiai (iki 4 dalių, t.y., iki 40 min.). Pilno metro filmai - septyni („Sala“, „Nojaus arka“, „Slenkstis“, „Randas“, „Palikimas 12-ajam anūkui“, „Post scriptum senam filmui“, „Savojo aš beieškant“).<ref>MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974</ref>,<ref>[[Saulius Macaitis|MACAITIS, Saulius]] (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius, 1993</ref>

|}

 

 

* [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] (2007 m.)

* Alma Ata festivalio Didysis Prizas (f. "Randas")

 

{{reflist|2}}

 

 

* [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=565 R. Šilinio profilis Lietuvių filmų centre]

* [http://www.cinema.lt/Rezisierius.asp?1107+Rimtautas%20%D0ilinis R. Šilinio filmai Cinema.lt]

 

[[Kategorija:Lietuvos režisieriai|Šil]]

[[Kategorija:Lietuvos kinas|Režis]]