Postglosatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (Smulkūs pataisymai, kalbos)
S (robotas: smulkūs taisymai)
Komentatoriai įsitraukė į teisės praktinę veiklą labiau nei jų pirmtakai. Postglosatoriai sudėtingose bylose teikdavo teisės ekspertizes, paaiškinimus. Tokios teisinės išvados dažnai buvo renkamos bei skelbiamos, vadintos konsilijomis (''consilia''), teisininkai komentatoriai - konsiliatoriais.
 
== Atstovai ==
Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų [[teisėtyrininkai]], kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - [[Petrus de Bellaperthica]] ir [[Jacobus de Ravanis]] († [[1296]]) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė [[Cino da Pistoia|Cinus de Pistoia]] (apie [[1270]]–[[1336]]); jo mokinys - [[Bartolus de Saxoferrato]] ([[1313]]–[[1357]]), su savo mokiniu [[Baldus de Ubaldis]] ([[1327]]–[[1400]]) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - [[Paulus de Castro]] (†[[1441]]), [[Iason de Mayno]] ([[1435]]–[[1519]]); Iason de Mayno, mokęs [[Andreas Alciatus]] ([[1492]]–[[1550]]), Naujosios humanistinės teisėtyros (''[[mos gallicus]]'', gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (''[[mos italicus]]'') šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.
 
== Literatūra ==
* Norbert Horn: ''Die legistische Literatur der Kommentatorenzeit und die Ausbreitung des gelehrten Rechts''. In: [[Helmut Coing]] (Hrsg.): ''Handbuch der Quellen und Literatur der neueren Europäischen Privatrechtsgeschichte''. Band 1. München 1973, ISBN 3-406-03631-7. S. 261-364.
 
[[Kategorija:teisėtyraTeisės istorija]]
 
[[Kategorija:teisės istorijaTeisėtyra]]
[[Kategorija:teisėtyra]]
 
[[de:Kommentatoren]]
427 096

pakeitimai