Parazitizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Parazitai – visi [[virusas|virusai]], kai kurios [[bakterija|bakterijos]] ir [[grybas|grybai]] (pvz., [[ragangrybiečiai]]). Yra net [[parazitiniai augalai|parazitinių aukštesnių augalų]], gyvenančių ant kitų [[Augalai|augalų]] (pvz., [[brantas]], [[džioveklė]]). Daugelis vienaląsčių, [[kirmėlė|kirmėlių]] ir [[nariuotakojai|nariuotakojų]] gyvena parazitiškai.

 

Parazitizmo atsiradimas apima ilgą [[evoliucija|evoliucijos]] tarpsnį. Gal būt kai kurie [[gyvūnas|gyvūnai]] pradėjo parazituoti atsitiktinai patekę į kitų gyvūnų organizmą, kur rado palankias sąlygas. Čia jie yra aprūpinti maistu, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Dėl to daugelio parazitų sandara supaprastėjo, susiredukavo arba visai išnyko kai kurie [[organas|organai]]. Tačiau parazitai turi gerai išvystytą [[dauginimosi sistema|dauginimosi sistemą]], kuri užtikrina jų išlikimą net ir nepalankiomis sąlygomis. Be to jie nepaprastai vislūs. Veikiant [[gamtinė atranka|gamtinei atrankai]], išgyvena tik tie parazitai, kurie sugeba intensyviai daugintis, nes daug [[gemalas|gemalų]] neišgyvena dėl šeimininkų kaitos. Be to, [[helmintas|helmintų]] kiaušiniai ir [[pirmuonis|pirmuonių]] [[cista|cistos]] gana atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.

 

Parazitai turi gerai išvystytus prisitvirtinimo organus: [[siurbikė]]s – siurbtukus, [[kaspinuotis|kaspinuočiai]] – siurbtukus, kabliukus, botrijas, kai kurie parazitiniai [[nariuotakojai]] – kibias galūnes ir t.t.

 

Pagal aplinką, kurioje parazitai gyvena, jie skirstomi į endoparazitus ir ektoparazitus.

 

Toks [[parazitas]], kuris kenkia organizmo viduje, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Paprastai organizmo viduje gyvenančio parazito supaprastėja organų sistemos, dažnai sumažėja ir jo dydis, kad lengviau galėtų patekti į šeimininką (parazitizmas). Nepaprastą [[virusas|virusų]] smulkumą ir supaprastėjimą net iki prarandant [[ląstelė|ląstelinę]] sandarą galbūt galima paaiškinti jų prisitaikymu parazituoti ląstelių viduje. Daugelio endoparazitų išnyksta [[jutimo organai]], o kai kurių [[žarnynas|žarnyno]] ir [[kraujo parazitai|kraujo parazitų]] ir [[virškinimo sistema]]. Be to, endoparazitai yra prisitaikę gyventi [[Anaerobinis organizmas|bedeguonėje aplinkoje]].

 

Toks [[parazitas]], kuris didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia šeimininko išorėje. Paprastai tokie parazitai turi gerai išvystytus prisitvirtinimo organus, užtikrinančius jų išsilaikymą ir paplitimą. Ektoparazitų [[žarnynas]] pritaikytas talpinti kuo daugiau maisto.

 

Ektoparazitams priklauso [[kraujasiurbiai uodai]], [[blusos]], [[blakės]], [[utėlės]], [[plunksnagraužiai]], [[pūkagraužiai]] ir kt.

 

Parazitas savo šeimininką veikia įvairiai. Visų pirma būdamas jo kūne paveikia jį mechaniškai. Pavyzdžiui, [[echinokokas|echinokoko]] pūslė spaudžia organus ir trukdo jų funkcijas. Kaspinuočiai ir [[askaridė]]s gali sukelti [[žarna|žarnų]] nepraeinamumą. [[kepeninė siurbikė|Kepeninės siurbikės]] ir askaridės gali užkimšti [[tulžis|tulžies]] latakus ir sukelti mechaninę [[gelta|geltą]].

 

Sunaudodami dalį savo šeimininko suvirškinto maisto, parazitai gali jį labai nualinti ar apnuodyti organzimą nuodingomis cheminėmis medžiagomis – [[toksinas|toksinais]]. Be to, kai kurie parazitai, nualindami šeimininko organizmą, sudaro palankias sąlygas kitiems patogeniniams organizmams veistis.

 

Parazitas gali naudoti šeimininko grobį. Parazitizmo forma, kai parazitas pavagia šeimininko sugautą ar sumedžiotą grobį vadinamas ''kleptoparazitizmu''.

 

Taippat parazitas šeimininką gali naudoti kaip transporto priemonę, kiaušinių perėjimui ir jauniklių auginimui (pvz., [[gegutė]]s ir lizdinis parazitizmas)

 

* [[Parazitiniai augalai]]

* [[Parazitiniai gyvūnai]]