Notangai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad XIII a. [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] riteriams pradėjus kryžiaus žygius prieš prūsus, teritorijoje tarp [[Prieglius|Priegliaus]] ir [[Alna (upė)|Alnos]] gyveno apie 15 000 žmonių.<ref name=el>Simas Sužiedėlis, ed (1970-1978). "Notanga". ''Encyclopedia Lituanica''. IV. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 101-102.</ref> Natangų žemės šiaurėje ribojosi su [[Semba]], o pietuose - su [[Varmė|Varme]]. Manoma, kad notangai kalbėjo notangų tarme, priklausiusia [[prūsų kalba]]i.

 

Notangai pirmą kartą paminėti 1238 m. sutartyje tarp teutonų riterių ir Pomeranijos kunigaikščio Sviatopolko II (''Świętopełk II'')<ref name=el/> 1249 m. [[Christburgo sutartis]], kuri užtikrino asmeninę naujai pakrikštytų krikščionių laisvę, apėmė ir notangus. Tačiau sutartis neišsprendė giluminių konflikto priežasčių, ir 1249 m. lapkričio mėnesį įvykusiame ''Krücken'' mūšyje notangai išžudė 54 riterius.<ref>Urban, William (2000). ''The Prussian Crusade'' (2nd ed.). Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center. p. 242.</ref> Pergalė buvo trumpalaikė, Ordinas per porą metų atsigavo ir pratęsė savo kryžiaus žygį. 1255 m. jie Priegliaus žiotyse, tiesiai ant sienos tarp Notangos ir Sembos, pastatė [[Kenigsbergas|Kenigsbergą]] (Karaliaučius, dabartinis [[Kaliningradas]]).