Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mykolas Kalmantas''' (iki 1928 m. Kalmantavičius, [[1895]] m. [[spalio 5]] d. [[Mėčionys|Miečionyse]], [[Mielagėnai|Mielagėnų]] valsč. [[Švenčionys|Švenčionių]] apskr. – [[1976]] m. [[birželio 6]] d. [[Čikaga|Čikagoje]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[pulkininkas]].

 

 

Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) [[1912]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki [[1915]] m. mokėsi [[Petrogradas|Petrogrado]] gimnazijoje, vėliau studijavo [[Maskva|Maskvos]] archeologijos institute. [[1916]] m. baigęs Peterhofo puskarininkių mokyklą, tarnavo 124-ajame ir 293-iajame atsargos pulkuose. [[1917]] m. pradžioje buvo pasiųstas tarnauti į [[Tverė]]s gubernijos Taržoko miesto komendantūrą. Metus tarnavo komendanto kuopos vadu 128-ojoje štabo divizijoje, vėliau pervestas į atsargos batalioną [[Smolenskas|Smolenske]].

Mirė 1976 m. [[birželio 6]] d. Čikagoje, palaidotas [[Šv. Kazimieras|Švento Kazimiero]] kapinėse. [[2002]] m. pripažintas kariu savanoriu.

 

 

Žmona – Vanda Gintilaitė ([[1908]]–[[1965]] m., susituokė [[1930]] m.), sūnus – Vytautas Mykolas ([[1932]]–[[2008]] m.), duktė – Vanda Danutė Kazlauskienė ([[1934]] m.).

 

 

Apdovanotas: [[Vyčio kryžius|Vyčio kryžiaus]] 5 laipsnio (1923 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928 m.), [[Šaulių žvaigždė]]s (1931 m.), Gedimino vilko (1932 m.) ir Lelijos (1931 m.) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1934 m.), Klaipėdos išvadavimo sidabro 1924 m.), Lietuvos nepriklausomybės (1918 m.), Šaulių žvaigždės ordino (1939 m.) medaliais, [[Latvija|Latvijos]] išsivadavimo karo dešimtmečio (1929 m.) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų (1929 m.), [[Estija|Estijos]] ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935 m.), [[Suomija|Suomijos]] nacionalinės gvardijos geležiniu (1926 m.) kryžiais.