Martynas Gelžinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Martynas Gelžinis''' ([[1907]] m. [[sausio 12]] d. [[Klaipėda|Klaipėdos]] priemiestyje Vitėjė – [[1990]] m. [[spalio 14]] d. [[Niujorkas|Niujorke]], palaidotas Pawlingo miestelio kapinėse ([[Niujorkas (valstija)|Niujorko valstija]]) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas.

 

 

[[1914]]–[[1921]] m. mokėsi [[Leliai|Lelių]] vienklasėje pradžios mokykloje, [[1922]]–[[1925]] m. – Klaipėdos preperandume, [[1925]]–[[1928]] m. Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Nuo 1928 m. mokytojavo Klaipėdos Mokytojų seminarijoje ir Klaipėdos Lietuvių (nuo [[1930]] m. [[Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo]]) gimnazijoje. [[1938]] m. baigė Klaipėdos prekybos institutą. Gavęs valstybinę stipendiją, tęsė prekybos mokslus [[Paryžius|Paryžiuje]].

Prasidėjus [[II pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], grįžo į Lietuvą, kur buvo paskirtas [[Šiauliai|Šiaulių]] valstybinės aukštesniosios prekybos mokyklos direktoriumi. [[1940]] m. sovietų [[NKVD|enkavedistų]] suimtas ir [[1941]] m. išleistas sovietų - vokiečių politinių kalinių pasikeitimo susitarimu. Po karo su šeima (žmona Herta Girt ([[1906]]–[[1978]]) ir dukra Rūta) apsistojo [[Liubekas|Liubeke]], [[Vokietija|Vokietijoje]], buvo Liubeko lietuvių gimnazijos direktoriumi. [[1956]] m. atvyko į [[JAV]], gyveno Niujorko valstijoje Farmingdalo miestelyje.

 

 

Lietuviškoms mokykloms Klaipėdos krašte parengė: geografiniams braižiniams sąsiuvinį „Geografijos kontūrai“ (išleista [[1933]] m. ir pakartotas leidimas [[1936]] m.), vadovėlį „Mano gimtinė – [[Klaipėdos kraštas]]“ (išleistas [[1935]] m.), Klaipėdos miesto planą (mastelis 1 : 5000, išleistas 1935 m.).

Po M. Gelžinio mirties buvo surinkta jo spausdinta medžiaga ir [[1996]] m. Vilniuje išleista knyga „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva (parengė spaudai dr. [[Petronėlė Žostautaitė]]).

 

 

[[1932]] m. buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos valdybos narys (iždininkas), nuo 1935 m. – lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ pirmininkas, kelių komitetų narys, ryžtingai gynęs lietuvininkų interesus. Po II pasaulinio karo įsitraukė į tautinę ir politinę veiklą: buvo [[VLIK]]'o (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) Tarybos narys informacijos reikalams, o vėliau ir Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio atstovas. Su pranešimais apie padėtį Lietuvoje dalyvavo pasauliniuose politiniuose kongresuose [[Strasbūras|Strasbūre]], Konigsteine ir kitur; įvairiomis progomis kalbėjo per [[Amerikos balsas|„Amerikos balsą“]], suorganizavo prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] Klaipėdos ir Vilniaus radijo žinių sekimo stotį.

 

 

Veiklus organizatorius ir puikus oratorius. Turėjo griežtus principus, kurių tvirtai laikėsi. Ilgą laiką vengė bendradarbiauti su Sovietine Lietuva ir kitus dėl to kritikavo.

 

* Martynas Gelžinis. Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius. 1996.

* Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Mažosios Lietuvos fondas. Klaipėdos universiteto leidykla. Klaipėda. 2003., p.708-709.

 

* [http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=162 Pasikalbėjimas su Martynu Gelžiniu]

 

[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai|Gelžinis, Martynas]]