Mariner 10: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''„Mariner 10“''' – 7-oji sėkminga „[[Mariner programa|Mariner]]“ programos misija; 1-oji, kai pasinaudojant kitos planetos ([[Venera (planeta)|Veneros]]) gravitacijos jėgomis, pakeičiama kosminio aparato skrydžio trajektorija, kosminį aparatą nukreipiant dar kitos planetos ([[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]]) link. „Mariner 10“ yra viena iš dviejų iki [[2006]] metų įvykdytų misijų į Merkurijų. Kosminis aparatas triskart praskriejo Merkurijų ir perdavė į [[Žemė|Žemę]] jo tyrimų duomenis bei paviršiaus nuotraukas.

 

 

Bendra kosminio aparato masė paleidimo metu siekė 502,9 kg (29 kg masės sudarė reaktyvinis kuras ir dujos). Bendra įrangos masė kosminiame aparate - 79,4 kg.

Mokslinė kosminio aparato įranga galėjo atlikti Veneros ir Merkurijaus [[atmosfera|atmosferos]], paviršiaus ir fizikinių charakteristikų matavimus. Įrangą sudarė televizijos [[kamera]], [[magnetinis laukas|magnetinių laukų]], plazmos jutikliai, infraraudonųjų spindulių (IR) radiometras, ultravioletinių spindulių (UV) spektroskopas, radijo signalų jutikliai. Pirmą kartą sumontuoti eksperimentiniai rentgeno ir aukšto dažnio bangų siųstuvai.

 

„Mariner 10“ kartu su raketa nešėja Kenedžio kosminių skrydžių centre paleistas [[1973]] m. [[lapkričio 3]] d. 05:45:00 [[laiko juosta|UTC]], per 25 minutes buvo nugabentas į skrydžio į Venerą trajektorijos pradžios vietą. Į Saulę nukreipto apsauginio skydo elektrostatiniai jutikliai pilnai neišsiskleidė, todėl nebebuvo įmanoma panaudoti elektrostatinio analizatoriaus ir elektronų spektrometrų eksperimentams atlikti. Taip pat nustatyta, kad sugedo televizijos kamerų šildytuvai, todėl kameros įjungiamos visai ekspedicijos trukmei, kad dėl žemų [[temperatūra|temperatūrų]] nebūtų pažeista jų optika.

 

Atlikus kurso manevrus, naudojantis Veneros gravitacijos jėgomis, kosminis aparatas nukreipiamas skrydžiui Merkurijaus link. Pakeliui vėl įvyko pozicijos erdvėje nustatymo anomalija, kursas buvo atstatytas naudojant dujas ir nukreipiant kosminį aparatą reikalinga linkme. 1974 m. [[kovo 29]] d. 20:46 UTC „Mariner 10“ kirto Merkurijaus [[orbita|orbitą]]. Šiuo momentu kosminis aparatas buvo tik 704 km virš planetos paviršiaus. Antrą kartą tai įvyko 1974 m. [[rugsėjo 21]] d. 48069 km aukštyje. Trečią kartą „Mariner 10“ praskriejo planetą [[1975]] m. [[kovo 16]] d. ir buvo tik 327 km aukštyje. Visų praskriejimų metu buvo fotografuojamas planetos paviršius, atliekami magnetinio lauko matavimai. Inžineriniai testai buvo atliekami iki 1975 m. [[kovo 25]] d., kol baigėsi pozicijos kontrolei valdyti skirtos dujos; misija nutraukiama.

 

„Mariner 10“ atliktais tyrimais nustatyta, kad Veneros atmosferoje egzistuoja Hedley tipo cirkuliacija, užfiksuotas labai silpnas magnetinis laukas, o [[jonosfera]] sąveikauja su [[saulės vėjas|saulės vėju]].

Patvirtinta, kad Merkurijaus paviršius nusėtas [[Smūginis krateris|krateriais]], nuotraukose matomas [[Mėnulis|Mėnulio]] tipo paviršius. Užfiksuotas silpnas Merkurijaus magnetinis laukas, tačiau nustatyta, jog planeta turi palyginti didelį [[geležis|geležies]] struktūrų branduolį.