Kosmologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kosmologija''' (iš {{gr|κοσμολογία-κόσμος}} (''kosmos'') – visata; ir ''-λογία'' (-''logos'') – žodis, sąvoka, mokslas) – [[astronomija|astronomijos]] sritis, tirianti [[Visata|Visatą]]: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje. Nors pati sąvoka pirmą sykį panaudota tik [[1730]] m. Christian Wolff knygoje ''„Cosmologia Generalis“'', kosmologijos istorija sieka [[Priešistorė|priešistorinius]] laikus. Vienaip ar kitaip kosmologinius klausimus nuo seniausių laikų bando aiškinti [[religija]], [[mistika]], [[ezoterika]], [[filosofija]] ir [[mokslas]]. Kosmologija yra randama turbūt kiekvienos tautos [[Mitologija|mitologijoje]].

 

Šiuo metu su kosmologija labiausiai susijusios mokslo šakos yra [[fizika]] ir [[astrofizika]]. Patikimiausia Visatos kilmę aiškinanti teorija yra [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]]. Manoma, kad Visatai yra maždaug 13,7 milijardo metų<ref>{{cite web | title = First Year Wilkinson Microwave Anisotropy Probe (WMAP) Observations | url = http://arXiv.org/abs/astro-ph/0302209 | accessyear = 2003 }}</ref>.

 

Populiarūs alternatyvūs nemoksliniai aiškinimai teigia, kad Visatą sukūrė [[Dievas]] (ar keli dievai kartu) arba kad Visata tiesiog egzistavo visada. Kai kurie mitai teigia, kad Visata egzistuoja cikliškai: gimsta, gyvena, miršta ir vėl atgimsta. Tarp tokių yra [[Majų mitologija|majų]] ir kitų [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] genčių mitai, taip pat ir [[Brahmanda Purana]], senovės indų religinis tekstas (XVI a. pr. m. e.). Panaši koncepcija vienu metu buvo tiriama ir mokslo ([[Pulsuojanti visata|pulsuojančios visatos modelis]]), tačiau vėliau atmesta kaip klaidinga.<ref>S. Hawking. Visata riešuto kevale. Kaunas, 2003 m.</ref>

 

{{main|Fizikinė kosmologija}}

Fizikinė kosmologija yra [[fizika|fizikos]] ir [[astrofizika|astrofizikos]] šaka, nagrinėjanti fizikinę Visatos kilmę, evoliuciją ir prigimtį apskritai. Iš pradžių tai buvo žinoma kaip [[dangaus mechanika]], tirianti [[dangaus sfera|dangų]]. Dar [[Graikija|graikų]] filosofai [[Aristrachas Samietis]], [[Aristotelis]] ir [[Ptolomėjus]] siūlė skirtingas kosmologijos teorijas. Plačiausiai buvo priimtas [[geocentrizmas|geocentrinė Ptolomėjaus sistemos]] modelis, kol [[XVI amžius|XVI a.]] [[Mikalojus Kopernikas]], o netrukus [[Johanesas Kepleris]] ir [[Galilėjas Galilėjus]] pasiūlė [[heliocentrizmas|heliocentrinė]] sistemą.

 

[[1927]] m. [[Belgija|belgų]] fizikas [[Georges Lemaître]] pasiūlė [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] teoriją, kuri netrukus buvo patvirtinta [[Edwin Hubble]] [[raudonasis poslinkis|raudonojo poslinkio]] atradimu [[1929]] m., o vėliau – [[Arno Penzias]] ir [[Robert Woodrow Wilson]] [[1964]] m. aptikta [[Reliktinis spinduliavimas|kosminiu elektromagnetiniu foniniu spinduliavimu]].

 

{{main|Kosmologija (metafizika)}}

[[Vaizdas:Demokrit.jpeg|thumb|150px|[[Demokritas]] dar [[V a. pr. m. e.]] pasiūlė [[atomas|atomo]] sąvoką.]]

* Kokia pagrindinė Visatos egzistavimo priežastis? Ar kosmosas turi tikslą? (žr. [[teologija]]).

 

{{main|Religinė kosmologija}}

[[Vaizdas:The Creation of Adam.jpg|thumb|250px|„Adomo sukūrimas“, [[Mikelandželas|Mikelandželo]] freska.]]

== Nuorodos ==

*[http://www.aip.org/history/cosmology/index.htm Amerikos fizikos instituto puslapis „Kosminė kelionė: mokslinės kosmologijos istorija“] {{en-icon}}

[[Kategorija:Kosmologija| ]]