Koralinis rifas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Didysis barjerinis rifas]] prie [[Australija|Australijos]] yra didžiausia planetos biologinė struktūra.

 

Koralai skirstomi į dvi pagrindines grupes – minkštieji koralai ir kietieji koralai. Kietieji, arba madreporiniai, koralai turi kalcinį skeletą ir augdami „stato“ rifą. Minkštieji koralai neturi tvirto kalcinio skeleto ir neprisideda prie rifo augimo.

[[Vaizdas:Blue Linckia Starfish.JPG|thumb|right|250px|Koralinio rifo biologinė įvairovė ([[Didysis barjerinis rifas]], Australija)]]

Ypač būdingas [[Raudonoji jūra|Raudonosios jūros]] ir [[Indonezija|Indonezijos]] regionams. Formuojasi prie tropinių salų ir kontinentų krantų, kur nedidelis gylis ir nėra drumzles ir dumblą atnešančių intakų. Paprastai driekiasi išilgai kranto linijos; pats rifas neplatus, tarp jo ir kranto nebūna lagūnų. [[Seišeliai|Seišelių salų]] rifai irgi priklauso šiam tipui.

 

[[Vaizdas:Atoll forming-i18.png|thumb|300px|right|Atolo formavimosi stadijos: vulkaninė sala, koralinis rifas, atolas]]

Dažniausiai būna netaisyklingos ovalios formos, 3 - 10 km pločio ir formuojasi atokiau nuo žemyno, negiliose jūros vietose, o vėliau pasiekia vandens paviršių. Ilgainiui čia susikaupia jūros bangų sunešamas smėlis ir susiformuoja nedidelės salos, kuriose ima želti įvairios palmės, kiti tropiniai augalai, apsigyvena paukščiai, ropliai ir kiti gyvūnai. Platforminiai rifai taip pat gali užaugti ir didelių atolų vidinėje pusėje, pavyzdžiui, [[Maldyvai|Maldyvų]] salose.

 

Nuo sausumos jį skiria gilios lagūnos. Šiam tipui priklauso garsusis Australijos [[Didysis barjerinis rifas]], kurio ilgis viršija 2700 km, o užimamas plotas siekia ~340 0000 km² ("Global Information System on Coral Reefs" duomenimis). Šiame plote suskaičiuota apie 3000 koralų rifų kolonijų. Barjerinių rifų nėra daug, jie formuojasi ant žemyno kraštų, atskirdami seklius pakrantės vandenis nuo jūros, bet visiškai neizoliuoja, nes vanduo per rifų kanalus potvynio metu plūsta į lagūnas bei išteka atoslūgio metu. Barjeriniai rifai susidaro rytinėse kontinentų pusėse, vienintelė išimtis - [[Madagaskaras|Madagaskaro]] barjerinis rifas.

 

Panašus į platforminius rifus, tačiau netampa salomis ir visą laiką išlieka po vandeniu. Kartais šių rifų viršūnės siekia 30-40 metrų žemiau vandens paviršiaus lygio. Rifų paviršius dažnai būna plokščias, juose susidaro itin palankios sąlygos jūros gyvūnams, todėl biologinė įvairovė čia itin didelė. Povandeniniai rifai auga ne tik kontinentų zonose, bet ir toli nuo krantų, jūroje, aplink nedideles salas.

 

Žiedo pavidalo koralų sala, kurios viduryje yra lagūna, susiformavusi ant povandeninio [[Ugnikalnis|ugnikalnio]]. Atolas gali būti su protakomis arba ištisinis (ištisinis žiedas; tokiu atveju vanduo lagūnoje gali būti gėlesnis negu supančiame vandenyne). Atolo aukštis dažniausiai neviršija 3-4 m virš jūros lygio. Kai kurie atolai, išaugę ne ant pavienių ugnikalnių, o ant povandeninių plokščiakalnių, suformavo milžiniškas lagūnas, pavyzdžiui, Kvadžaleino atolo [[Maršalo salos]]e lagūnos plotas 2336 km², [[Rangiroa]] atolo [[Tuamotu salos|Tuamotu salyne]] plotas 1639 km².

 

Pirmasis atolų susiformavimą paaiškino [[Čarlzas Darvinas]].

 

Giliavandenių rifų polipai auga daug šaltesniame vandenyje negu tropiniai rifų polipai. Jiems nereikia saulės šviesos kaip energijos šaltinio, bet pakanka vandenyje esančių maisto medžiagų, todėl jie gali augti žymiai giliau - nuo 200 iki 1000 (3000) m. Tokių rifų juosta driekiasi [[Europa|Europos]] pakrante nuo [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] iki [[Nordkapas|Nordkapo]].

 

Giliavandeniai rifai auga žymiai lėčiau negu tropiniai koralai.

 

Koralų rifų plotas - maždaug 600 000 km², iš kurių ~92% auga [[Ramusis vandenynas|Ramiojo]] ir [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] regionuose. [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] koraliniai rifai užima 7,6% viso rifų ploto.

[[Vaizdas:Coral reef locations.jpg|thumb|left|450px|Koralinių rifų paplitimas]]

* [[Maldyvai|Maldyvų]] rifai.

 

 

 

Žinduolių čia esama nedaug, paminėtini tik [[delfinai]].

 

[[Vaizdas:Coral-reef-bioerosion.jpg|thumbnail|300px|left|Koralų erozija]]

Pastaruoju metu koralai sparčiai nyksta. „The Nature Conservancy“ organizacijos nuomone, jei koralai ir toliau nyks tokiu pat spartumu, per artimiausius 50 metų išnyks ~70% visų planetos koralų. 2000 metais Džono Hopkinso universiteto (Johns Hopkins University) tyrimai, besiremiantys 414 [[Indonezija|Indonezijos]] rifų monitoringu, rodo, kad tik 6% Indonezijos koralinių rifų yra puikios būklės, apie 24% - geros būklės, o ~70% - blogos būklės. 2007 m. didžiausia koralinių rifų apsaugos organizacija ''Reef Check'' teigė, kad iš visų [[Filipinai|Filipinų]] koralinių rifų, užimančių ~27 000 km², puikiai išsilaikę tik 5%.

* ir kiti.

 

Per pastaruosius 20 metų, padidėjus pakrančių užterštumui, taigi ir pagausėjus vandenyje maistinių medžiagų, pradėjo intensyviau augti fitoplanktonas ir dumbliai. Pakrančių taršą vis mažiau stabdo nykstantys [[Mangrovės|mangrovių]] miškai, lėtinantys krantų [[Erozija|eroziją]] ir sulaikantys daug sąnašų. Kadangi koralinių rifų ekosistema biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, padidėjęs maistinių medžiagų kiekis galop ją išbalansuoja.

 

Kai kurių tyrimų duomenimis, prasta vandens kokybė lemia ir koralų ligų plitimą.<ref>{{cite web|author=Rachel Nowak|publisher=New Scientist|date=[[2004-01-11]]|title=Sewage nutrients fuel coral disease|url=http://www.newscientist.com/article.ns?id=dn4539|accessdate=2006-08-10}}</ref>

 

'''Cianido naudojimas'''

 

 

Itin aplinką niokojantis žvejybos būdas. [[Dinamitas|Dinamito]] lazdelės, granatos ar namų gamybos sprogmenys, metami į vandenį, sprogsta, ir smūgio banga apsvaigina ir/arba užmuša netoliese esančias žuvis. Dažnai netrukus metamas antras sprogmuo, kad užmuštų plėšrūnus, susibūrusius doroti pirmojo sprogimo aukų. Žūsta ne tik žuvys, bet ir dauguma netoliese esančių kitų rifo gyventojų. Daug negyvų žuvų taip ir nesurenkamos, nes nuskęsta tarp rifų atšakų. Nuo sprogimo nukenčia ir rifų polipai, ištisi koralinio rifo plotai gali pavirsti povandenine dykuma.

Nuo pernelyg šilto vandens koralai blunka. 1998 ir 2004 m. dėl [[El Ninjo]] poveikio pakilus tropinių vandenų temperatūrai, koralai daug kur išbluko arba net žuvo (dalis jų vėliau atsigavo). Koralai išblunka dėl to, kad nuo šiluminio šoko polipai išstumia į paviršių zooksanteles, kurios pablykšta arba tampa visai baltos. Greta temperatūros didėjimo nurodomos ir kitos rifų blukimo priežastys – badavimas dėl zooplanktono trūkumo; radiacijos padidėjimas; cheminės vandens sudėties pokyčiai, patogeninės bakterijos. Dažnai koralų blukimą lydi koralų ligų protrūkiai.

 

Rūgštėjant atmosferai, dalis CO₂ ištirpsta vandenyje ir rūgština vandenį. Paviršinių vandens sluoksnių pH mažėjimas daro ilgalaikį poveikį koraliniams rifams<ref>Kleypas, J.A., R.A. Feely, V.J. Fabry, C. Langdon, C.L. Sabine, and L.L. Robbins, 2006, Impacts of Ocean Acidification on Coral Reefs and Other Marine Calcifiers: A guide for Future Research, NSF, NOAA, & USGS, 88 pp.</ref><ref>{{cite web |url=http://science.hq.nasa.gov/oceans/system/carbon.html |title=The Ocean and the Carbon Cycle |accessdate=2007-03-04 |date=2005-06-21 |work=[[NASA]] Oceanography ([http://science.hq.nasa.gov/index.html science@nasa])}}</ref>. Stebėjimų duomenys rodo, kad vandenynų rūgštingumas nuo pramoninės eros pradžios padidėjo nuo 8,25 iki 8,14 pH<ref name=jacob05>Jacobson, M. Z. (2005). Studying ocean acidification with conservative, stable numerical schemes for nonequilibrium air-ocean exchange and ocean equilibrium chemistry. ''J. Geophys. Res. Atm.'' '''110''', D07302.</ref>; tikimasi, kad iki 2100 m. dėl antropogeninio poveikio jis padidės dar 0,3-0,4 pH<ref name=orr05>Orr, J. C. ''et al.'' (2005). [http://www.ipsl.jussieu.fr/~jomce/acidification/paper/Orr_OnlineNature04095.pdf Anthropogenic ocean acidification over the twenty-first century and its impact on calcifying organisms.] ''Nature'' '''437''', 681-686</ref>. Didėjant vandens rūgštingumui, pradeda tirpti kalcio karbonatas – svarbiausia statybinė koralinių rifų medžiaga.

 

Nepelno organizacija ''Global Coral Reef Alliance'', stengdamasi gelbėti koralinius rifus, taiko tokią technologiją: per vandenyje pastatytas metalines konstrukcijas leidžiama silpna elektros srovė, kuri skatina ištirpusį [[Klintis|kalkakmenį]] kristalizuotis metalo paviršiuje. Koraliniai polipai greitai kolonizuoja tokias konstrukcijas ir sparčiai ant jų auga. Silpnos srovė stimuliuojami koralai auga keturis kartus greičiau negu įprastinėmis sąlygomis.

 

* [[El Ninjo]]

 

* [http://www.solcomhouse.com/coralreef.htm Gerai iliustruotas straipsnis apie koralinius rifus ir koralus]

*[http://www.nature.org/joinanddonate/rescuereef/explore/facts.html Puslapis apie koralinius rifus. Įdomūs faktai, filmukai]

*[http://www.nova.edu/ncri/ JAV Koralinių rifų instituto (NCRI) puslapis]

 

<div class="references-small">

*Barber, Charles V. and Vaughan R. Pratt. 1998. Poison and Profit: Cyanide Fishing in the Indo-Pacific. ''Environment'', Heldref Publications.