Irena Kuzmienė-Gokaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Irena Kuzmienė-Gokaitė''' ([[1933]] m. [[vasario 27]] d. Pagirių miestelyje, [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių r.]] – [[1989]] m. [[liepos 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]), choro dirigentė ir pedagogė.

 

 

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo vargonininko Albino Goko ([[1899]]–[[1957]]). Jis buvo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] mokinys, vargonininkavo Antušavoje (bažnytinį chorą parengė [[1928]] visos Lietuvos dainų šventei [[Kaunas|Kaune]]), Pagiriuose, [[Dotnuva|Dotnuvoje]], [[Skapiškis|Skapiškyje]] ir [[Kupiškis|Kupiškyje]]. Abi jo dukros Irena ir Genovaitė, iš tėvo paveldėjusios muzikinius sugebėjimus, tapo choro dirigentėmis. [[1952]]–[[1956]] Irena choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. [[Aleksandras Liberis|A. Liberis]]), pradėjo vadovauti ir chorams. [[1955]]–[[1957]] buvo Panevėžio rajoninių kultūros namų direktorė. [[1957]]–[[1962]] choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. [[Povilas Bekeris|P. Bekerio]] klasė). [[1957]]–[[1960]] Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytoja ir keturių chorų vadovė: jaunučių, jaunių, vyresniųjų klasių mišriojo ir tėvų bei mokytojų mišriojo. Moksleivių choruose dainavo po 120-150 choristų, kurie pasirodydavo koncertuose, dalyvavo dainų šventėse ir kituose renginiuose. Tėvų ir mokytojų choras (45-50 dalyvių) atlikdavo sudėtingesnius kūrinius, koncertavo [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Pasvalys|Pasvalyje]], [[Biržai|Biržuose]], [[Palanga|Palangoje]] ir kitur. Kurį laiką vadovavo Panevėžio mėsos kombinato ir linų kombinato mišriesiems chorams.

Nuo [[1969]] keletą metų buvo Kauno vyrų choro „Perkūnas" chormeisterė, dirigavo Panevėžio ir Kauno miestų dainų šventėse.

 

 

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.