Havajai (salynas): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Hawaiianislandchain USGS.png|thumb|right|350px|Havajų salų grandinė]]

 

Šis salynas kurį laiką buvo vadintos Sendvičo salomis. Tokį vardą savo rėmėjo, Sendvičo grafo Džono Montagu (John Montagu) garbei suteikė kapitonas [[James Cook|Džeimsas Kukas]], 1778 m. [[sausio 18]] d. priplaukęs šį iki tol europiečiams nežinomą [[Salynas|salyną]]. XIX a. šis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti.

 

Dabartinis salyno pavadinimas kilęs iš didžiausios salos vardo.

 

Havajų salyną sudaro 137 sausumos plotai, užimantys 16 634 km², būtent, 19 stambesnių salų ir [[Atolas|atolų]], taip pat gausybė mažų salelių, ištįsusių [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]] 2400 km ilgio grandine iš šiaurės vakarų į pietryčius tarp 19 ir 29 šiaurės paralelės, pradedant Kurės atolu šiaurėje ir baigiant Havajų (Didžiąja) sala pietuose. Tradiciškai Havajų saloms priskiriami ir povandeniniai kalnai, priklausantys tai pačiai geologinei formacijai. Tai labai izoliuotas sausumos plotas, kadangi nuo artimiausio žemyno jį skiria apie 3000 km atstumas.

 

[[Vaizdas:Hawaii hotspot.jpg|thumb|400px|Havajų karštojo taško veikla Ramiajame vandenyne paliko pėdsaką, sudarytą iš povandeninių ugnikalnių, vadinamą Imperatoriaus kalnagūbriu]]

 

Į šiaurės vakarų nuo Niihau driekiasi vadinamosios Havajų Šiaurės Vakarų, arba Havajų Pavėjinės, salos. Tai nedidelės salelės, rifai ir atolai, kuriuose nėra nuolatinių gyventojų. Tarp jų paminėtinos šios (alternatyvūs pavadinimai havajiečių kalba, plotas):

* [[Nihoa]] (Moku Manu), 0,7 km²;

* [[Kurės atolas]] (Mokupāpapa), 0,86 km².

 

Havajų salynas yra virš jūros lygio iškilusių [[Ugnikalnis|ugnikalnių]] virtinė, kurią iškėlė Havajų [[Karštasis taškas|karštojo taško]] vulkaninė veikla ir priklauso Havajų - Imperatoriaus kalnagūbrio grandinei, nusidriekusiai maždaug 6000 km nuo povandeninio [[Loihi]] ugnikalnio iki Aleutų lovio vakarinės dalies. Salos tėra tik nedidelė dalis geologinės formacijos, kuriai priklauso daugiau kaip 80 didelių [[Ugnikalnis#Vulkaninis skydas|vulkaninių skydų]] (kai kurie šaltiniai nurodo ir didesnius skaičius<ref> Clague, D.A. and Dalrymple, G.B. 1987 The Hawaiian-Emperor Volcanic Chain, Part I, Geologic Evolution. In: Decker, R.W., Wright, T.L., Stauffer, P.H. (eds.) Volcanism in Hawai‘i. United States Geological Survey Professional Paper 1350: 5-54</ref> ir kurią suformavusios [[Lava|lavos]] apytikslis tūris yra 775 000 km³.

 

 

[[Vaizdas:Kalalau Trail 2004-08-22.JPG|250px|thumb|left|Kauai salos pakrantė]]

Drėgmę į Havajus atneša [[Pasatas|pasatai]], todėl daugiausiai kritulių iškrenta šiaurinėse ir rytų pakrantėse, o pietinės ir vakarinės (pavėjinės) pakrantės yra sausesnės. Dauguma kritulių iškrenta žemos mėnesiais (rugpjūtis – balandis), o sausi orai dominuoja nuo gegužės iki rugsėjo.

 

Audrų sezonas trunka nuo rugpjūčio iki kovo imtinai, paprastai tuo laikotarpiu prasiaučia šešios – septynios stiprios audros, atnešančios gausius kritulius. [[Uraganas|Uraganų]] sezonas prasideda liepą ir trunka iki lapkričio. Labai stiprių uraganų pasitaiko retai, tik kas keliolika metų.

 

[[Vaizdas:Argyroxiphium_sandwicense_macroencephalum.jpg|thumb|left|250px|Endeminis Havajų augalas - sidabrinis kardas (''Argyroxiphium sandwicense ssp. macrocephalum'')]]

Havajų salyno fauna ir flora izoliuotai vystėsi milijonus metų, todėl pasižymi endeminių [[Rūšis|rūšių]] gausybe. Įvertinant vietinių rūšių raidą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad dabartinės salos yra palyginti jaunos, nes virš vandens iškilo tik maždaug prieš 10 mln. metų, o senosios, šiaurinėje salyno dalyje esančios salos, nugrimzdo arba buvo labai paveiktos erozijos, tapo atolais, taigi endeminių rūšių egzistavimos sąlygos nuolatos kito. Pavyzdžiui, [[Kurės atolas]], po truputį su Ramiojo vandenyno plokšte migruodamas į šiaurę, atsidūrė prie vadinamosios Darvino taško ribos, t.y. tokios temperatūros vandenyse, kur dar gali augti [[Koralinis rifas|koraliniai rifai]] (Kurė yra šiauriausias planetos [[atolas]]).

Pasaulio gamtos fondas Havajų drėgnuosius miškus ir Havajų sausuosius miškus įtraukė į ''Global 20''0 ekologinių regionų sąrašą<ref> http://www.panda.org/about_wwf/where_we_work/ecoregions/ecoregion_list/index.cfm</ref>.

 

{{reflist}}

* Macdonald, G. A., A. T. Abbott, and F. L. Peterson. 1984. ''Volcanoes in the Sea. The Geology of Hawaii'', 2nd edition. University of Hawaii Press, Honolulu. 517 pp.

* [http://radlab.soest.hawaii.edu/atlas/ Išsamūs hidrografiniai duomenys apie Ramųjį vandenyną Havajų regione]

{{navbox

|name = Havajai

|title = [[Havajai (salynas)|Havajų salynas]]

|color = #ccccff

|group2 = Havajų Šiaurės Vakarų salos

|list2 = <div><center>

</div></center>

|group3 = Ugnikalniai