19:51, 1 rugpjūčio 2009 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 690 keitimai S Automatinis brūkšnių taisymas. ← Prieš tai darytas keitimas		15:15, 5 rugpjūčio 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S robotas: smulkūs taisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 39: Pagal Hablo dėsnį skaičiuojant atstumus, gali būti naudojamas tik greitis, nes Visata nuolat plečiasi. Kadangi gravitaciškai saveikaujančios galaktikos viena kitos atžvilgiu juda nepriklausomai nuo Visatos plėtimosi, taikant Hablo dėsnį būtina atsižvelgti į šiuos santykinius greičius (tai vadinamieji "pekuliarieji greičiai" - 1938 metais Benjamin Kenneally atrasto "Dievo piršto" efektas). Gravitacijos ribojamose sistemose, kaip galaktikos ar mūsų planetų sistema, erdvės plėtimąsi stabdo traukos jėga. [[Vaizdas:Universos.gif\|thumb\|400px\|Visatos amžių ir likimą galima nusakyti dabartinę Hablo konstantą ekstrapoliuojant su apskaičiuota lėtėjimo parametro reikšme, nusakoma tankio parametrais(Ω). Vadinamosios uždarosios Visatos (Ω>1) gyvavimas baigiasi Didžiaja krize; tokia Visata yra žymiai jaunesnė nei rodo jos Hablo amžius. Tuo tarpu atviroji Visata (Ω≤1) amžinai plečiasi ir jos amžius yra artimesnis Hablo amžiui. Taip jau sutapo, kad mūsų greitėjančios Visatos amžius yra labai artimas Hablo nustatytajam.]] Hablo parametro reikšmė su laiku kinta – didėja ar mažėja priklausomai nuo lėtėjimo parametro q, kuris apibrėžiamas taip: Eilutė 51: == Olberso paradoksas == Hablo dėsnio [[Didysis sprogimas\|Didžiojo sprogimo]] interpretacija apibendrino kosmoso plėtimosi idėją, kuri yra susijusi su senu kosmologijos galvosūkiu – [[Olberso paradoksas\|Olberso paradoksu]]: jei Visata būtų begalinė, statiška ir [[žvaigždė]]s joje būtų pasiskirsčiusios tolygiai (iš viso to išplaukia, kad žvaigždžių skaičius turi taip pat būtų begalinis), tai kiekvieno į dangų nukreiptas žvilgsnis turėtų susidurti su žvaigžde ir dangus būtų toks pat šviesus, kaip ir žvaigždžių paviršius. Tačiau nakties dangus yra tamsus. Nuo pat XVII a. astronomai ir kiti mąstytojai pasiūlė daugybę galimų šio paradokso aiškinimų, bet dabartinis visuotinai priimtas požiūris bent iš dalies priklauso nuo Didžiojo sprogimo teorijos ir Hablo dėsnio. Ribotą laiką gyvuojančioje Visatoje mus pasiekė tik riboto žvaigždžių skaičiaus šviesa, tokiu atveju paradoksas išspręstas. Be to, nuolat besiplečiančioje Visatoje tolimi objektai nuo mūsų traukiasi ir todėl jų spinduliuojamoje šviesoje vyksta [[raudonasis poslinkis]] ir ji slopsta. Prie Olberso paradokso prisideda abu minėtieji veiksniai, tačiau prisiminus, kad pardoksas formuluojamas statiškai Visatai, svarbesniu tampa raudonasis poslinkis. Taigi tamsus nakties dangus patvirtina Hablo Visatos plėtimosi idėją. == Hablo konstantos nustatymas == Hablo konstanta apskaičiuojama išmatavus raudonąjį tolimųjų galaktikų poslinkį ir nustačius jų nuotolius. Hablo konstanta gali varijuoti, nes nustatinėjant galaktikų nuotolius remiamasi skirtingomis fizikinėmis prielaidomis. Eilutė 66: kur <math>H</math> yra Hablo parametras, <math>a</math> mastelio faktorius, G [[gravitacijos konstanta]], <math>k</math> Visatos geometrija („plokštumas“) lygi -1, 0 arba +1, ir <math>\Lambda</math> [[kosmologinė konstanta]]. === Nuo medžiagos priklausanti Visata (su kosmologine konstanta) === Jeigu Visata yra medžiagiška, tai galima įvesti Visatos energijos tankį ρ kaip masę. Todėl: Eilutė 90: : <math>H^2(z)= H_0^2 \left( \Omega_M (1+z)^{3} + \Omega_k (1+z)^{2} + \Omega_{\Lambda} \right)</math> === Nuo medžiagos ir tamsiosios energijos priklausanti Visata === Jei Visata priklauso nuo [[medžiaga\|medžiagos]] ir [[tamsioji energija\|tamsiosios energijos]], tai viršutinė lygtis Hablo parametrui apskaičiuoti bus ir tamsiosios energijos būsenos funkcija, todėl: Eilutė 122: : <math>H^2(z)= H_0^2 \left( \Omega_M a^{-3} + \Omega_{de}a^{-3\left(1+w_0 +w_a \right)}e^{-3w_a(1-a)} \right)</math> == Iš Hablo konstantos išvesti dydžiai == === Hablo laikas === Hablo konstantos H<sub>0</sub> matavimo vienetai yra atvirkštinio laiko vienetai. Todėl Hablo laiką galime apibrėžti kaip 1/H<sub>0</sub>. Standartiniame kosmologiniame modelyje Hablo laikas yra 4,35×1017 s, arba 13,8 milijardų metų, - kiek daugiau, nei siekia Visatos amžius. === Hablo nuotolis === Hablo nuotolis kosmologijoje reiškiamas c/H<sub>0</sub> – šviesos greitis padaugintas iš Hablo laiko – ir yra lygus 4228 milijonų [[parsekas\|parsekų]], arba 13,8 milijardų [[Šviesmetis\|šviesmečių]]. Pagal apibrėžimą skaitinė Hablo nuotolio išraiška šviesmečiais yra lygi skaitinei Hablo laiko išraiškai metais. === Hablo tūris === Hablo tūris kartais apibrėžiamas kaip c/H<sub>0</sub> dydžio Visatos tūris. Tikslaus apibrėžimo nėra: Hablo tūriu vadinamas arba c/H<sub>0</sub> spindulio [[sfera\|sferos]], arba c/H<sub>0</sub> kraštinės kubo tūris. Kai kurie kosmologai Hablo tūrį taiko stebimos Visatos tūriui apibūdinti, nors jos spindulys iš tiesų yra 3 kartus didesnis. Eilutė 139: Plėtimasis būtų stebimas iš bet kurio kito [[Visata\|Visatos]] taško. == Straipsniai == * {{cite book \| author=Kutner, Marc \| title=Astronomy: A Physical Perspective \| publisher=Cambridge University Press \| year=2003 \| id=ISBN 0-521-52927-1}} * Hubble, E.P.., ''The Observational Approach to Cosmology'' (Oxford, 1937)

Hablo dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų