György Lukács: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 5:
== Biografija ==
 
Gimė 1885 m. [[balandžio 13]] d. [[Budapeštas|Budapešte]]. Studijavo Budapešto, [[Berlynas| Berlyno]], [[Heidelbergas|Heidelbergo]] universitetuose. Jo filosofiniai pasaulėžiūrai didžiausią įtaką padarė klasikinė vokiečių filosofija. Ankstyvuoju laikotarpiu parašė „Siela ir formos“ (1910), „Šiuolaikinės dramos vystymosi istorija“ (1912), „Romano teorija“ (1920).
 
Pirmojo pasaulinio karo metu subrendo jo protestas prieš buržuazinę kultūrą ir užuojauta darbo klasei. [[Spalio revoliucija]] Rusijoje paskatino jį įstoti į Vengrijos komunistų partiją. Sutriuškinus Vengrijos socialistinę respubliką, pasitraukė į [[Viena|Vieną]]. Vėliau iki karo pabaigos dirbo [[Maskva|Maskvoje]], kur tyrinėjo [[Karlas Marksas|K. Markso]] ir [[Frydrichas Engelsas|F. Engelso]] estetikos palikimą, vystė klasinio realizmo teoriją. Pasisakė prie vulgariąją sociologiją ir [[modernizmas|modernizmą]]. Šiuo laikotarpiu parašė filosofinę knygą „Istorija ir klasių sąmonė“ (1923), išleido rinkinius „XX a. literatūrinės teorijos ir marksizmas“ (1937) ir „Apie realizmo istoriją“ (1939), o taip pat veikalus „Istorinis romanas“, „Gėtė ir jo epocha“, „Jaunasis Hėgelis“ ir kitus.
 
[[1945]] m. grįžo į Vengriją, kur užsiėmė naujosios kultūros kūrimu. Aktyviai kovojo už [[taika|taiką]], buvo Pasaulinės taikos tarybos narys. Gavo Košuto premiją. Išleido „Proto sunaikinimas“ (1954). Dvitomyje „Estetikos specifika“ (1963) susistemino marksistinę [[estetika|estetiką]] – realizmą mene pateikdamas [[Leninas|lenininės]] atspindžio teorijos požiūriu. Ją smarkiai kritikavo neomarksistinė [[Frankfurto mokykla]] (Rože Gorodi ir kiti). Gyvenimo pabaigoje rašė visuomeninės būties [[ontologija|ontologijos]] klausimais.
 
Mirė 1971 m. [[birželio 4]] d. Budapešte.