Standusis diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Eilutė 8:
 
== Adresavimo režimai ==
Labiausiai paplitę du diske esančių duomenų adresavimo režimai: senesnis [[CHS]] (angl. ''{{en|cylinder, head, sector''}}) ir naujesnis [[LBA]] (angl. ''{{en|logical block addressing''}}).
 
CHS aprašo diską fiziniais parametrais, nurodydama magnetinio takelio numerį (cilindrą), skaitančią galvutę ir skaitomą sektorių. Didžiausias šio standarto palaikomas diskas iš pradžių galėjo turėti 1024 cilindrus, 16 galvučių ir 63 sektorius kiekviename cilindre. Esant įprastiniam sektoriaus dydžiui (512 baitų), tokio disko talpa yra tik 528 megabaitai. Šią ribą lėmė tuo metu naudotas [[IBM]] disko kontroleris, palaikantis ne daugiau šešiolikos galvučių. Pasirodžius didesniems diskams, kontroleris buvo pakeistas, bet liko [[BIOS]] nustatytos ribos (1024 cilindrai, 256 galvutės ir 64 sektoriai cilindre). Didžiausia galima disko talpa padidėjo iki 7,8 gigabaito.
Eilutė 18:
[[ATA]] gali naudoti [[CHS]] (jei diskas mažesnis už 7,8 gigabaito) arba [[LBA]]. [[SCSI]] visada naudoja [[LBA]].
 
Standžiajame diske būna vienas arba keli [[Skirsnis (disko)|skirsniai]], kurių kiekvienas turi savo nepriklausomą [[Failų sistema|failų sistemą]]. Duomenų saugojimo patikimumui padidinti keli vienodi diskai gali būti sujungiami taip, kad saugoma informacija būtų dubliuojama kiekviename iš jų ([[RAID]] – angl. ''{{en|redundant array of independent disks''}}).
 
== Disko magnetinės galvutės ==
Eilutė 24:
Neveikiančiame diske magnetinės galvutės guli ant disko paviršiaus. Diskui sukantis, oro srautas jas pakelia ir, darbo metu, galvutė disko neliečia. Taigi teiginiai, jog šio įrenginio viduje yra [[vakuumas]], neteisingi: viduje būtinas [[oras]] darbo metu palaikantis galvutes reikiamame aukštyje. Trūkstant oro (pvz., esant labai aukštai), galvutė gali nukristi ant disko ir jį sugadinti. Dideliame aukštyje ar šiaip labai žemo slėgio sąlygomis naudojami specialūs diskai sandariu korpusu. Įprasto keleivinio lėktuvo kabina sandari ir slėgis joje pakankamas įprastiniams diskams dirbti.
 
Įprastai išjungiant diską, galvutės patraukiamos į duomenų nesaugančią disko sritį (angl. ''{{en|landing zone''}}) ir nusileidžia ten. Staiga dingus maitinimo įtampai galvutė dažnai nukrenta ant duomenis saugančios srities, kai kada ją sugadindama (prarandami duomenys). Bet kuriuo atveju nusileidimas ant paviršiaus kenkia ir pačiai galvutei, todėl disko įjungimų – išjungimų skaičius yra ribotas (pavyzdžiui, ''Maxtor DiamondMax'' diskui jis yra maždaug 50 000). Siekiant prailginti amžių, kai kuriuose naujausiuose modeliuose sustojant diskui galvutės ant jo nenuleidžiamos.
 
Įprastinio standžiojo disko korpusas nėra sandarus ir turi „kvėpavimo angą“, per kurią susilygina vidaus ir išorės slėgiai. Disko korpusas saugo tik nuo dulkių ir kitų išorinio poveikio veiksnių.