Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gedrosija''' (senovės {{el|Gedrosia}}:) – senovinis regionas dabartiniame pietų [[Iranas|Irane]] ir [[Pakistanas|Pakistane]] (atitinka šių valstybių [[Beludžistanas|Beludžistano]] provincijas). Iš šiaurės jį supo [[Drangiana]], [[Arachosija]] ir dykumos, iš vakarų - [[Persija]], o iš pietų - [[Arabijos jūra]].

 

Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą.

 

Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo [[mundai]], o apie [[4000 m. pr. m. e.]] į šias teritorijas atėjo [[dravidai]]. Jie apgyvendino regioną. Apie [[2000 m. pr. m. e.]] čia iš šiaurės atėjo [[iranėnai]], kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais [[brahujai]]s.

 

Iranėnai suformavo [[puštunai|puštunų]] tautybę. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami [[beludžiai|beludžių]], kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.

VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko [[Achemenidų imperija]]i ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.

 

Po neilgo [[Seleukidai|Seleukidų]] valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip [[indo-skitai]] ir [[indo-partai]].

 

Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo [[arabai]], kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų [[seldžiukai|seldžiukų]], iš vakarų regioną apgyvendino [[beludžiai]], kurie davė regionui naują vardą - [[Beludžistanas]].

 

[[Kategorija:Senovės Irano regionai]]

 

[[ca:Gedròsia]]

[[de:Gedrosien]]

[[en:Gedrosia]]

[[es:Gedrosia]]

[[no:Gedrosia]]