Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

Galija, kuriai priklausė dideli plotai Prancūzijos, Belgijos ir šiaurės vakarų Vokietijos, buvo apgyvendinta [[keltai|keltų]] genčių, kurias romėnai vadino galais ir kurios kalbėjo [[Keltų kalbos|galų kalbomis]]. Žemutinėje Garonėje žmonės kalbėjo archajiška kalba, artima [[baskų kalba|baskų]] ir vadinama [[akvitaniečių kalba]]. Keltai įkūrė tokius miestus kaip ''Lutetia Parisiorum'' ([[Paryžius]]), ''Burdigalą'' ([[Bordo]]), o akvitaniečiai įkūrė ''Tolosą'' ([[Tulūza]]).

Prieš atsikraustant romėnams į Prancūzijos teritoriją, vėliau pavadintą [[Provansas|Provansu]], atsikėlė [[graikai|graikų]] kolonistai. [[Finikiečiai]] įkūrė ''Massalią'' ([[Marselis]]) ir Nicaea ([[Nica]]), kurie kariavo su kaimyninėm galų ir ligūrų gentimis. Finikiečiai buvo geri jūrininkai, kaip Pitėjas, gimęs Marselyje. Keltai dažnai kovojo su akvitaniečiais ir [[germanai]]s ir galų būriai, vadovaujami Breno, 390 ar 387 m. pr. m. e. įsiveržė į [[Senovės Roma|Romą]] po [[Alijos mūšis|Alijos mūšio]]. Bet galų taktika nesivystė, ir romėnai išmoko joms pasipriešinti ir nuo to laiko galai buvo nugalėti daugybėje mūšių, tarp jų Sentino ir Telamono mūšiuose.

Kai kovojo su romėnais, [[Hanibalas]] buvo nusisamdęs galų karių, kurie kovėsi [[Kanų mūšis|Kanų mūšyje]]. Vėliau Galijos konsulas [[Julijus Cezaris]] užėmė visą Galiją. Nepaisant galų pasipriešinimo vadovaujant Vercingetoriksui, Karių Karaliui, galai neatsilaikė prieš romėnų puolimą ir nors jiems pasisekė Gergovijos mūšyje, bet buvo visiškai sutriuškinti [[Alezijos mūšis|Alezijos mūšyje]]. Romėnai įkūrė tokius miestus kaip ''Lugūdnas'' ([[Lionas]]) ir [[Narbonas]].

 

Romėnai pradžioje įsitvirtino pietinėje Galijos, kuri buvo suprantama kaip teritorija tarp [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], [[Pirėnai|Pirėnų]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]], [[Lamanšo sąsiauris|La Manšo]], [[Reinas|Reino]] ir [[Alpės|Alpių]], dalyje. Ši provincija, jungusi Italiją su Ispanija, buvo pavadinta Narbono Galija (provincija įkurta apie 120 m.pr.m.e.). Iš čia Julijus Cezaris 58-50 m.pr.m.e. užkariavo visą Galiją.

Užkariavus visą Galiją, ji buvo padalinta į kelias provincijas:

# [[Akvitanijos Galija]]

IV a. į Armoriką (dabar [[Bretanė]]) iš Didžiosios Britanijos atsikėlė keltų gentys, vadovaujamos legendinio karaliaus Konano Meriadoko (Conan Meriadoc). Jos kalbėjo dabar išnykusia [[Britų kalbos|britų kalba]] kuri išsivystė į [[kornų kalba|kornų]], [[Bretonų kalba|bretonų]] ir [[valų kalba|valų]] kalbas.

 

418 m. Akvitanijos provincija buvo atiduota [[gotai|gotams]] už paramą kovoje su [[vandalai]]s. Tie patys gotai buvo nusiaubę Romą [[410]] m. ir įkūrę sostinę Tulūzoje. Romos imperijai buvo sunku atsakyti į visus barbarų išpuolius, tad [[Flavijus Etijus]] turėjo kiršinti tarpusavyje barbarų gentis, kad išlaikytų bent kokią Romos valdžią. Iš pradžių jis nukreipė [[hunai|hunus]] prieš [[burgundai|burgundus]] ir jie nusiaubė Vormsą, užmušė karalių Giunterį ir nustūmė burgundus į vakarus. Burgundus Etijus apgyvendino prie ''Lugdunum'' 443 m. Hunai, suvienyti [[Atila|Atilos]], tapo didele grėsme ir Etijus prieš juos nukreipė [[vizigotai|vizigotus]]. Nesantaika pasiekė apogėjų 451 m. [[Chalonų mūšys|Chalonų mūšyje]], kuriame romėnai ir gotai įveikė Atilą.

 

[[V amžius|V]] amžiuje didžiąją Galijos dalį užkariavo [[germanai]].

{{Romos provincijos}}

{{Link FA|af}}

 

[[af:Gallië]]