Europos Centrinis Bankas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vykstant Europos vienijimuisi kai kurios [[Europos Bendrija|Europos Bendrijos]] šalys nusprendė įsivesti bendrą valiutą, [[Euras|eurą]]. Šiuo tikslu reikėjo sukurti bendrą [[pinigų politika|pinigų politiką]] ir [[valiutos politika|valiutos politiką]], kurios kūrimui buvo sukurta [[Europos Centrinių bankų sistema]]. Šioje sistemoje yra senieji nacionaliniai centriniai Europos Sąjungos šalių bankai ir naujai įkurtas Europos Centrinis bankas. Kadangi ne visos [[Europos Sąjunga|ES]] narės dalyvauja valiutos sąjungoje, šalia Europos centrinių bankų sistemos yra ir [[Euro sistema]], kurioje dalyvauja tik eurą įsivedusių šalių nacionaliniai centriniai bankai.

 

 

Europos Centrinis bankas organizuotas pagal [[Vokietija|Vokietijos]] Bundesbanko ir Landesbankų pavyzdį.

Pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra palaikyti monetarinę politiką. Šiuo metu pagrindinis Europos Centrinio banko monetarinės politikos tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą. Vidutinėje perspektyvoje Europos Centrinis bankas siekia infliaciją išlaikyti žemiau, bet arti 2%.

 

 

[[Europos centrinių bankų sistema]] susideda iš Europos Centrinio banko ir 27 [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalių centrinių bankų. Tik euro zonos šalių nacionalinių bankų valdytojai dalyvauja ir yra atsakingi priimant sprendimus.

 

 

Vykdomąją direktorių valdybą sudaro šeši nariai, kurie kuria banko politiką ir strategiją. Keturios vietos iš šešių yra rezervuotos didžiausiems euro zonos centriniams bankams: Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos.

Europos Centrinis bankas dažniausiai kritikuojamas dviem kryptimis.

 

 

Kritikai pažymi šios institucijos nepriklausomumą, kuris jai suteiktas nuo pat pradžių, siekiant apsaugoti centrinį banką nuo politinių įtakų. Institucijos tikslai ir galios suteiktos politiškai, tačiau sprendimai kaip šias galias geriau išnaudoti gali būti priimami pačio centrinio banko. Toks modelis remiasi bendrai priimtu modeliu, kad centrinio banko nepriklausomumas yra geriausia priemonė apsaugoti makroekonomiką nuo manipuliavimo ja politiniais tikslais.

Taip pat įstatymiškai yra reikalaujama, kad banko prezidentas pateiktų metinę ataskaitą parlamento plenariniame posėdyje bei kartu su vykdomosios valdybos nariais dalyvautų parlamento monetarinių reikalų komiteto posėdžiuose (kas ketvirtį).

 

 

Kai kurie kritikai teigia, kad Europos Centrinio banko palaikomas infliacijos lygis nėra tinkamas. Bankas valdo infliaciją nustatydamas palūkanų normas, tačiau neatsižvelgia į tokius tikslus kaip nedarbas. Esą tokie tikslai yra per siauri, dėl to nustatoma palūkanų norma gali būti neadekvati platesniems ekonomikos poreikiams.