Duomenų struktūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmosios duomenų struktūros naudotos tik kaip reikšmių aibės, bet vėliau pradėti naudoti '''abstraktieji duomenų tipai''' (ADT) apibrėžia operacijų aibę, galimų grupuojamiems duomenimis.

 

Bendrosios duomenų tipų savybės 1972 metais suformuotos Horo (''Hoare''):

# Duomenų tipas apibrėžia klasę reikšmių, kurias gali įgyti kintamasis ar reiškinys

# ADT naudotojas gali operuoti tipo reikšmėmis tik to tipo operacijomis, o ne tiesiogiai reikšmių atvaizdais atmintyje.

 

Duomenų struktūrizavimas prasidėjo atsirandant aukšto lygio [[programavimo kalba|programavimo kalboms]]. Kintamųjų tipizavimas pirmą kartą įvestas [[Fortran]] kalboje ([[1953]]), šioje kalboje naudoti skaičių tipai bei masyvai. Algol-60 išplėtė masyvo panaudojimą neribodami indeksų ir matmenų. [[Cobol]] ([[1961]]) įvesti tipai simbolių eilutei, įrašui, bylai saugoti. PL/1 ([[1965]]) leido laisvą reikšmių struktūrinimą, rodykles. Simula-67 pirmoji eksperimentinė kalba, kurioje įvesta [[klasė (programavimas)|klasė]]. Algol-68 (1973) ir [[Pascal]] (1970) kalbose įvestas tipų vardinimas, Pascal taip pat įvestas tipų sisteminimas. Ada (1983) plačiau pradėti naudoti abstraktieji duomenų tipai.

 

Duomenys pagal struktūrinimo laipsnį skirstomi į dvi klases – '''paprastuosius''' ir '''struktūrinius duomenų''' tipus. Paprastųjų tipų reikšmės nedalomos, o struktūriniai sudaryti iš kelių paprastųjų ar struktūrinių reikšmių. Struktūriniai duomenų tipai, kurių realizacija paslėpta, o reikšmėmis manipuliuoti galima tik naudojant apibrėžtą operacijų aibę, vadinami abstrakčiaisiais duomenų tipais.

 

** [[Dėstymo lentelė]]

** [[Prioritėtų eilė]]

[[Kategorija:Duomenų struktūros]]