Determinizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Panašių prieštaravimų determinizmui iškelia ir [[kvantinė mechanika]], kurioje veikia [[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]].

 

 

Tarkime, kad visi įvykiai yra sukelti prieš tai įvykusių įvykių. Įvykis A_'''N''' yra sukeltas įvykio A_'''N-1''', o šį sukėlė A_'''N-2''' ir taip toliau. Atrodo akivaizdu, kad tuomet vienas iš šių variantų privalo būti teisingas:

Atrodo, kad kažkas yra negerai su pradine prielaida. Reikia pripažinti, kad yra bent viena išimtis - pirmas įvykis (arba begalinės įvykių serijos sukūrimas), kuris nėra sukeltas jokio kito įvykio. Kita galimybė yra sakyti, kad po paskutinio įvykio vėl įvyksta pirmas įvykis ir taip viskas eina ratu. Pavyzdžiui, jei laikytume [[didysis sprogimas|didįjį sprogimą]] pirmuoju įvykiu, paskutinis įvykis būtų [[visata|visatos]] pabaiga ir iškart po jos visatos istorija prasidėtų iš naujo. Tai būtų begalinis ratas, neturintis jokios tikros pradžios ar pabaigos. Tokia teorija pašalintų pirmojo įvykio būtinybę, bet nepaaiškintų, kodėl [[laikas]] turėtų eiti ratu. Kita šios teorijos problema yra ta, kad begalinis skaičius įvykių, įvykusių prieš bet kokį konkretų įvykį, paverstų tą konkretų įvykį neįmanomu. Jei praeityje buvo [[begalybė]] dienų, kaip galėjo išaušti šiandiena?

 

{{reflist}}