Bora: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Šis straipsnis yra apie vėją. Apie Australijos aborigenų ceremoniją skaitykite [[Bora (Australija)]].''

 

 

Gūsinga bora dažnai [[žiema|žiemą]] pučia [[Dalmatija|Dalmatijoje]] ir likusioje rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Bora stipriausiai pučia, kai už [[Dinarų kalnai|Dinarų kalnų]] grandinės esančiuose snieguotuose [[kalnai|kalnuose]] būna arktinė aukšto [[Atmosferos slėgis|slėgio]] zona, o piečiau, virš šiltesnės Adrijos jūros būna žemo slėgio zona (tai 1876 m. paaiškino meteorologas Vrangelis (''Wrangel'')). Naktį, kai oras dar labiau atšąla ir jo tankis dar labiau padidėja, bora sustiprėja. Bora pučia poros šimtų metrų storio pažeminiame sluoksnyje.

 

Bora pagal meteorologines sąlygas vadinama dvejopai:

 

Labai stipri bora pučia [[Velebitas|Velebito]] kalnuose [[Kroatija|Kroatijoje]]. Ši pajūryje esanti 145 km ilgio kalnų grandinė klimatiškai skiria ryškiai [[žemyninis klimatas|žemyninio klimato]] vidinius rajonus ir Adrijos pakrantę su Viduržemio tipo šiltu [[klimatas|klimatu]]. Bora susidaro kaip reiškinys, sulyginantis sąlygas šiuose regionuose. Staigiai ramią giedrą dieną kylanti bora labai pavojinga buriuotojams, stiprūs gūsiai didina avaringumą keliuose. Kroatijoje ties Senjo, Stara Novalja, Karlobago miestais ir ties pietiniu ''Sveti Rok'' tunelio galu boros greitis gali siekti 220 km/val. 2006 m. [[kovo 15]] d. vėjo gūsio greitis ties Pago tiltu siekė 235 km/val.