Beneficija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[VII amžius|VII]] amžiaus pradžioje [[Frankų valstybė]]je po [[Karlas Martelis|Karlo Martelio]] beneficinės reformos žemė buvo duodama (dažniausiai už karinę tarnybą) iki gyvos galvos. Beneficija buvo skiriama kartu su joje gyvenenčiais valstiečiais, kurie vis labiau priklausė nuo [[feodalas|feodalo]]. Išsivysčius feodaliniams santykiams, beneficija tapo paveldima feodalo žemės nuosavybe (lenu, [[Feodas|feodu]]) ir sudarė feodalinės hierarchijos ekonomikos pagrindą.

 

[[XIV amžius|XIV]] amžiaus pabaigoje didieji [[Lietuva|Lietuvos]] [[Kunigaikštis|kunigaikščiai]] ėmė dalyti žemes. Atsiradus beneficijai, bajorai suskilo į privilegijuotuosius ([[šlėkta]]s) ir neprivilegijuotuosius (negavusius benefecijos), atsirado sąlyginis žemės valdymas. [[XV amžius|XV]] amžiuje LDK benficijų skaičius ir dydis sparčiai didėjo, dydžiu jos pralenkė [[tėvonija]]s.