Balkanų istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į [[Azija|Aziją]]. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.

{{main|Balkanų priešistorė}}

 

Neolito laikotarpiu Balkanuose archeologai identifikuoja keletą kultūrinių kompleksų, įskaitant [[Kukutenio kultūra|Kukutenio kultūrą]] (4500-3500 m.pr.m.e.), [[Vinčos kultūra|Vinčos kultūrą]] (5000-3000 m.pr.m.e.), [[virvelinės keramikos kultūra|virveliinės keramikos kultūrą]] (5500-4500 m.pr.m.e.) ir [[Ezero kultūra|Ezero kultūrą]] (3300-2700 m.pr.m.e.).

 

 

Romos imperatoriai buvo užvaldę visą Balkanų pusiasalį. Dalis jo gyventojų buvo romanizuoti.

 

Tautų kraustymosi laikotarpiu į Balkanus atsikraustė keletas tautų - 400 m. slovėnai, 600 m. - serbai ir kroatai, 680 m. - bulgarai.

 

 

{{main|Osmanų imperija}}

Osmanai nugalėjo Rytų Romos imperiją ir 1356 m. užvaldė visus Balkanus, kuriuos valdė iki XIX a.

 

1829 m. Adrianopolio sutartimi Graikija atgavo nepriklausomybę. 1878 m. San Stefano sutartimi nepriklausomybė suteikta Serbijai, Rumunijai ir Bulgarijai (be Rytų Rumelijos). Bosnija ir Hercegovina atiteko Austrijai-Vengrijai.

Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kovos – [[Balkanų karai]]. Per 1912 m. karą Turkija neteko Albanijos, Makedonijos ir vakarų Trakijos. Jai liko nedidelis Balkanų kampelis su Adrianopoliu ir Stambulu. Tiek prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tiek po jo Balkanų valstybės nuolat reiškė viena kitai pretenzijas dėl sienų, dėl to buvo vadinamos Europos "parako statine".

 

Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] federacijos žlugimo. Pačioje [[XX amžius|XX]] amžiaus pabaigoje iškilo ir [[Kosovas|Kosovo]] problema.

{{ist-stub}}

[[Kategorija:Balkanų istorija| ]]