Badeno didžioji hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį [[Badenas]]''

[[Vaizdas:Baden.png|thumb|150px|Badeno valstybės augimas XIX a. pradžioje]]

1803-6 m. po [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] panaikinimo iki tol buvusi labai maža [[Badeno markgrafystė]] teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja kunigaikštyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738-1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803-1810 m. padidėjo nuo 700 kv.km iki 15 000 kv.km, o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie [[Reino konfederacija|Reino sąjungos]], hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.

 

Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrę Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie [[Vokietijos konfederacija|Vokietijos konfederacijos]], 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosis kunigaikštystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa [[Švabija]] buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.

 

[[1848 m. revoliucija Vokietijoje|1848 m. revoliucijos Vokietijoje]] metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870-1871 m. [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos kare]] ir įėjo į [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] sudėtį.

 

Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857-1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo [[Badeno respublika|respublika]], Vokietijos [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] sudėtine dalimi.