Prancūzijos konstitucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas tarpas. |
S Sutrumpinimai: |
||
Eilutė 1:
{{Konstitucija|1958 m. Prancūzijos Konstitucija (Penktosios respublikos konstitucija)|valstybė=[[Prancūzija]]|data=[[1958]] m.|vėliava=Civil and Naval Ensign of France.svg|galiojimas=[[1958]] m. – dabar|valdymo forma=[[Respublika]]|valdžiaĮst=[[Parlamentas]] – Nacionalinis susirinkimas ir Senatas|valdžiaVykd=Prezidentas}}
'''1958 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – Penktosios respublikos konstitucija)''' – Prancūzijos Konstitucija, parengta specialios Vyriausybės komisijos, priimta, kai referendume [[Š. De Golį]] parėmė 80 % rinkėjų [[1958]] m. [[rugsėjo 28]] d. Su pakeitimais galioja iki šiol.
== Priėmimo aplinkybės ==
Prancūzija šeštame dešimtmetyje sunkiai sugebėjo išlaikyti savo kolonijines valdas. Po pralaimėjimų Indokinijoje, 1958 m. kilo maištas ir Alžyre, kuris buvo laikomas pačios metropolijos dalimi. Situacija darėsi įtempta. Parlamentas nusprendė pasitelkti generolą [[Š. De Golį]], pasižymėjusį Antrojo pasaulinio karo pasipriešinimo judėjimo lyderį. Konstitucija, kaip ir buvo skelbiama, priimta specialiai de Goliui.
== Esminės nuostatos ==
Eilutė 11:
== [[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] ==
Dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis susirinkimas ir Senatas. Parlamentui skiriamas šalutinis vaidmuo: jam nustatyta palyginti neplati kompetencija leisti įstatymus mokesčių, piliečių teisių ir laisvių, valstybės aparato struktūros ir organizacijos, civilinės, baudžiamosios ir darbo teisės klausimais. Kiti dalykai reguliuojami vyriausybės dekretais. Be to, parlamentas gali jai deleguoti teisę leisti aktus ir savo kompetencijos klausimais.
Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Nacionalinis susirinkimas renkamas visuotiniais (nuo [[1974]] m. sulaukus 18 m.) tiesioginiais rinkimais dviejų turų sistema 5 metams. Senatas renkamas netiesioginiais rinkikų kolegijų departamentuose rinkimais devyneriems metams, kas treji metai atnaujinant vienu trečdaliu.
== [[Vykdomoji valdžia]] ==
[[Prezidentas]], kuriam pavesta pasirašyti ir skelbti įstatymus, reikalauti juos peržiūrėti, perduoti Konstitucinei tarybai. Kai kuriais atvejais prezidentas, apeidamas parlamentą, gali įstatymus parduoti svarstyti tiesiai tautai referendumu. Jis skiria vyriausybės vadovą, šio teikimu – ministrus, vadovauja vyriausybės posėdžiams. Prezidentas skiria įvairius pareigūnus, gali paleisti žemuosius parlamento rūmus, prisiimti nepaprastuosius įgaliojimus. Jis reprezentuoja valstybę. Svarbiausiems prezidento aktams nereikia ministrų kontrasignacijos. Vyriausybė atskaitinga parlamentui, nors kitais požymiais respublika prezidentinė.
Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: prezidentas renkamas specialios rinkikų kolegijos, kurioje dalyvauja savivaldybių atstovai ir nedidelė dalis parlamento rūmų atstovų. Nuo [[1962]] m. prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais.
== Konstitucinė taryba ==
Eilutė 22:
== Pakeitimai ir galiojimas ==
Priimta referendumu 1958 m. [[rugsėjo 28]] d., įsigaliojo 1958 m. [[spalio 4]] d. Pataisos: 1962 m. – taisytos nuostatos dėl prezidento rinkimų; [[1992]] m. – Konstitucija derinama su [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartimi]]; [[1993]] m. – sugriežtintos nuostatos dėl imigracijos; [[1996]] m. – Konstitucija derinama su [[Amsterdamo sutartis|Amsterdamo sutartimi]]; [[2000]] m. – Konstitucija derinama su [[Nicos sutartis|Nicos sutartimi]], taip pat sutrumpinta prezidento kadencija nuo septynerių iki penkerių metų.
== Nuorodos ==
| |||