Senovės Egipto muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ar, de, fr, ta |
|||
Eilutė 20:
Arfos turėdavo nuo 8 iki 12 stygų, padarytų iš gyvulio žarnų, jas gerai išdžiovinus. Arfų pagrindas būdavo medinis, raižytas dievų atvaizdais. Viename kapo piešinyje rasta arfa, kurios šonai dekoruoti leopardo oda. Todėl tokie instrumentai nebuvo neturtėlių džiaugsmui. Plačiojoje ikonografijoje arfomis skambinančius vaizduojama įvairias dievybes: pradedant krokodilagalviu dievu [[Sobekas|Sobeku]] ir baigiant liūtagalve deive [[Sachmet]]. Taigi kas groja arfa neturėjo esmės, nes ją leista groti tiek vyrams, tiek moterims. Grojama buvo sėdint, stovint arba klūpint.
Senovės Egipto ir Nubijos bei Aksumo muzikoje ypač populiarūs perkusiniai instrumentai, ypač karkasiniai būgnai. Tačiau, šie instrumentai buvo būdingi daugiausia vakarų Afrikai.
== Pučiamieji instrumentai ==
Kaip ne keista, tačiau pučiamieji instrumentai šiaurės Afrikoje buvo populiarūs tik Egipte ir Maroke (pastarajame, tik nuo pirmųjų arabų įsiveržimų).
Egipte didžiausią pagrindą pučiamųjų instrumentų sudarė fleitos ir trimitai. Trimitai buvo retesni ir naudojami daugiausia kareliškųjų asmenų ar per laidotuves. Vienas trimitas buvo rastas atidarius Tutanchamono kapą. 1939m. jo garsas buvo užrašytas. ,,Pasak muzikanto Hanso Hykmano šis instrumentas leido kimų, galingą garsą, panašų į viduramžių trombono ar archainio rago, kurį minėjo Plutarchas, tvirtindamas, kad šių instrumentų garsas primena asilų bliovimą.“ Apskritai faraono Tutanchamono kape buvo rasta daug įvairių muzikos instrumentų: trimitų, ragų, fleitų, sistrų, arfų ir pan...
Paprastosios nendrinės fleitos buvo viengubos arba dvigubos. Dvigubos fleitos Senosios karalystės laikais buvo gaminamos iš dviejų papiruso nendrių, kurias surišdavo linine virve, taip padarant vieną. Tačiau nuo Viduriniosios karalystės laikų, taip jau nebebuvo daroma, nes imta ieškoti storų papirusų stiebų arba tarpusavyje suaugusių nendrių. Neretai grota iškarto dviem instrumentais, nors šie ir būdavo palaidi, taip buvo išgaunamas skirtingas garsas, nuo labai žemo iki spiegiančiai aukšto.
Fleitos savo dydžiu galėjo būti labai nevienodos. Kapų piešiniuose iš Aksumo (dab., Etiopija) bei Egipto muzikantai groja labai ilgomis fleitomis. Norint jomis groti muzikantas turėdavo pritūpti arba atsisėsti. Taip pat būta ir mažučių, vos keliolika centimetrų siekiančių, fleitų. Be fleitų naudoti ir dvigubi klarnetai bei dvigubi obojai. Nors jie buvo ne tokie populiarūs kaip paprastosios nendrinės fleitos.
== Literatūra ==
| |||