Antanas Skeltys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Skeltys''' ([[1884]] m. [[sausis|sausio]] [[5]] d. [[Žalvėderių kaimas]], [[Griškabūdžio valsčius]], [[Šakiai|Šakių]] apskritis - [[1960]] m. [[liepa|liepos]] [[28]] d. [[Leipalingis]]) – kunigas, lietuvių [[saleziečiai|saleziečių]] pradininkas.

 

Gimė Onos ir Jono Skelčių šeimoje, turėjo keturias seseris ir tris brolius. [[1902]] m. išvyko pas saleziečius į [[Italija|Italiją]], į [[Ivrėja|Ivrėjos]] saleziečių įstaigą. [[1906]] m. [[rugsėjis|rugsėjo]] [[29]] d. buvo įšventintas saleziečiu. [[1914]] m. [[rugpjūtis|rugpjūčio]] [[5]] d. baigė teologijos studijas ir tapo kunigu. Dirbo [[Verona|Veronos]] saleziečių įstaigoje, [[1920]] m. tapo [[Estė]]s saleziečių įstaigos dvasios tėvu. Antrosios bolševikų okupacijos metu buvo ieškomas suimti, bet laimingai pogrindyje išsislapstė iki [[Stalinas|J. Stalino]] mirties. [[1953]] išėjęs į viešumą buvo paskirtas [[altarista]] į Leipalingį, kur ir mirė, tačiau yra palaidotas Griškabūdyje.

 

Kunigas A. Skeltys turėjo troškimą įdiegti saleziečių pradininko kunigo [[Don Bosco]] charizmą Lietuvoje. [[1927]] m. A. Skelčiui pavyko gauti lietuviams [[Perosa Argentina]] saleziečių įstaigą, kuriai jis vadovavo iki [[1934]] m. Tais metais su būreliu saleziečių kunigas A. Skeltys grįžo į Lietuvą ir [[Vytėnai|Vytėnuose]] įkūrė pirmąją saleziečių įstaigą Lietuvoje.

 

A. Skelčio iniciatyva į Italiją išvyko pirmieji jaunuoliai iš Lietuvos, vėliau tapę pirmaisiais broliais saleziečiais ir seserimis salezietėmis. [[1939]] metais penkios jų grįžo į Lietuvą: Stefanija Ladygaitė, Magdalena Bielskytė, Elena Gustaitė, Domicelė Paulaitytė ir Marija Mockutė. Keturios seserys liko visam laikui Italijoje. Iš kunigo A. Skelčio mokėsi ir poetas, buvęs tremtinys, [[Vytėnai|Vytėnų]] saleziečių įstaigoje mokytojavęs [[Jonas Stašaitis]] bei daugelis kitų.

 

* Stašaitis J., Tremtinys tėvynėje; [[2004]] m.