'''Ambasadorių konferencija''' (pranc. ''Conférence des Ambassadeurs'', angl. ''Conference of Ambassadors''), [[Antantė]]s Aukščiausios Tarybos nutarimu sudarytas vykdomasis organas, nuo [[1919]] iki [[1931]] m. veikęs [[Paryžius|Paryžiuje]] ir turėjęs prižiūrėti [[Versalio_taikos_sutartisVersalio taikos sutartis|Versalio taikos sutarties]] nuostatų įgyvendinimą. Ambasadorių konferenciją sudarė [[JK|Didžiosios Britanijos]], [[Italija|Italijos]] ir [[Japonija|Japonijos]] ambasadoriai Prancūzijoje bei [[Prancūzija|Prancūzijos]] užsienio reikalų ministras, kuri kartu buvo ir konferencijos prezidentas. [[JAV]] ambasadorius turėjo stebėtojo teises, kadangi [[JAV]] Senatas neratifikavo Versalio sutarties ir nedalyvavo [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] veikloje. Faktiškai konferencija buvo neformalus [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] politiškai įtakingiausių valstybių organas, dalyvavęs įvairių teritorinių konfliktų Europoje sprendimuose, tarp jų: Zaolzės konfliktas tarp [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]], [[Vilnius|Vilniaus]] konfliktas tarp Lenkijos ir [[Lietuva|Lietuvos]], [[Klaipėda|Klaipėdos]] priklausomybės klausimas.
