Jobo knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: an, ar, ca, cs, da, es, fa, fi, fr, he, hu, id, it, ja, jv, ko, la, ml, nl, nn, no, pl, pt, ru, sr, sv, sw, tl, yi, zh
Eilutė 2:
 
== Siužetas ==
Jobo knygoje pasakojama apie teisuolį [[Jobas|Jobą]], kuris praradęs viską, tačiau nesiliovęs tikėti [[Dievas|Dievu]]. Jobo istorija užduoda klausimą: jei Dievas teisingas, kodėl kenčia teisieji? Jobas įsitikinęs, jog kenčia ne dėl savo [[Nuodėmė|nuodėmių]], bet neranda Dievo, kad pats prieš jį gintų savo bylą. Dievas pats pasirodo Jobui, kuris lieka patenkintas – ne ginču, o tuo, kad išvydo Dievą su visa jo išmintimi ir galybe.
 
Knygoje rašoma, kaip Dievas leidžia [[Šėtonas|šėtonui]] išbandyti Jobą. Šį užgriūva nelaimės – jis praranda turtus, vaikus, sveikatą. Trys Jobo draugai teigia, kad jo kančios esančios pelnytos, bet Jobas įsitikinęs, jog kenčia ne dėl savo [[Nuodėmė|nuodėmių]], bet neranda Dievo, kad pats prieš jį gintų savo bylą.
 
Jobas bei jo draugai svarsto, ar nedoriems žmonėms sekasi, ar ne. Vėliau į pokalbį įsijungia jaunuolis [[Elihuvas]], kuris sutinka, kad Jobas galbūt ir nekaltas, bet mano, kad jis neturįs teisės Dievui prikišti neteisingumo. Dievas, Elihuvo manymu, didesnis už žmogų, o Jobo žinojimas esąs ribotas.
 
Paskutiniuose knygos skyriuose pasakojama, kad iš vėtros Jobui atsiliepia pats Dievas. Jobas prieš jį nusižemina ir lieka patenkintas – ne ginču, o tuo, kad išvydo Dievą su visa jo išmintimi ir galybe. Galiausiai Dievas pagydo Jobą, sugrąžina jam visus turtus, pripildo Jobą dar didesne palaima nei pirma.
 
== Parašymo laikas ==