Šv. Brunonas Kverfurtietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Apie [[1009]] m. pradžią Brunonas per [[kašubai|kašubų]] kraštą ar [[Kujavija|Kujaviją]] atvyko į [[Prūsija|Prūsiją]] (greičiausiai į jos vakarinę dalį). Pakrikštijęs visų (?) [[prūsai|prūsų]] valdovą ar vadą<ref>Brunono ciklo šaltiniuose Netimeras vadinamas „karaliumi“ − [[lotynų kalba|lot.]] ''rex''.</ref> [[Netimeras|Netimerą]] (''Nethimer'', – plg. su Vokiečių ordino šaltiniuose figūruojančiais analogiškos darybos prūsiškais asmenvardžiais ''Nammer'', ''Manemer'', ''Nawtemer'') ir apie 300 vyrų<ref>E. Gudavičius tuos Viberto paminėtus „vyrus“ laiko Netimero [[kariauna|kariauninkais]], o T. Baranauskas – Netimero tiesiogiai valdyto valsčiaus sueigos nariais.</ref>, Brunonas patraukė toliau į rytus (galbūt [[jotvingiai|jotvingių]] arba lietuvių žemių link), tačiau priėjęs Prūsijos rytinį paribį (ar net įžengęs į dykrą, skyrusią Prūsiją nuo Brunono ciklo šaltiniuose minimų Rusios<ref>Apie tai, kad ano meto Prūsija ribojosi su Kijevo Rusia, galima spręsti ir iš Lenkijos valdovo [[Mieško I]] dokumento ''Dagome iudex'' (apie 991 m.), kuriame pateiktas Mieško I valstybės sienų aprašymas.</ref> (= Kijevo Rusiai pavaldžios [[Sūduva|Sūduvos]]?) bei Lietuvos), [[1009]] m. [[vasario 14]] ar [[kovo 9]] d. jis ir 18 ar (pasak Analisto Sakso kronikos) 24 jo palydovai buvo nužudyti<ref>Pasak Brunono bendražygio ir jo žūties liudininko vienuolio Viberto pasakojimo trumpesniojo varianto (apie 1020 m.), netrukus po Prūsijos „karaliaus“ Netimero krikšto Brunonas kažkokio Prūsijos „kunigaikščio“ įsakymu buvo nukirsdintas, 4 jį lydėję [[kapelionas|kapelionai]] − pakarti, o penktasis kapelionas, t. y. pats Vibertas − apakintas.</ref> įsakius Netimerui pavaldžiam „kunigaikščiui“ Zebedenui, kuris, galimas daiktas, buvo kažkurios senprūsių kilties vadas ar kiltinės žemės valdytojas<ref>Brunono ciklo šaltiniuose Zebedenas vadinamas „kunigaikščiu“ – lot. ''dux''.</ref>. Nukirsdinto Brunono galva, pasak Viberto pasakojimo platesniojo varianto antrinio perdirbinio „Šv. Brunono gyvenimas ir kankinystė“ (apie 1400 m.) autoriaus, buvo įmesta į upelį vardu ''Alstra'' ([[lotynų kalba|lot.]] ''in flumen, quod dicitur Alstra''). Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikštis [[Boleslovas I Narsusis|Boleslovas Narsusis]]; jų palaidojimo vieta nežinoma (anot Viberto, vėliau virš šventųjų kankinių kapų iškilo vienuolynai).

 

===Šv. Brunono žūties vietos identifikavimo problema===

 

Pastaruoju metu lietuvių istoriografijoje ima ryškėti tendencija Brunono žūties vietą sieti su Magdeburgo analuose ir kai kuriuose kt. šaltiniuose figūruojančia Prūsijos, Rusios ir Lietuvos ribų sankirta. Pavyzdžiui, kalbininkas [[Bronys Savukynas|B. Savukynas]] ir istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]], remdamiesi viename iš Brunono ciklo šaltinių paminėtos „Alstros“ upės ir Jatros upelio ([[Molčiadė]]s intako) tapatumo hipoteze bei [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] inspiruota [[jotvingiai|jotvingių]] priklausomybės [[prūsai|prūsų etninei bendrijai]] koncepcija, bando įtaigoti, kad Brunonas turėjęs žūti į pietvakarius nuo dab. [[Naugardukas|Naugarduko]], kur XI a. esą susisiekusios „Prūsijai pavaldi [[Sūduva]]“, [[Kijevo Rusia]] ir [[Lietuva (baltų žemė)|„dar neišsiplėtusi“ Lietuva]]; tiesa, atsižvelgiant į naujausių archeologinių tyrinėjimų išvadas dėl X-XII a. prūsų, jotvingių ir lietuvių gentinių teritorijų ribų, o taip pat į daugumos istorikų pripažįstamą [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiro]] [[X amžius|983]] m. žygio į [[Sūduva|Sūduvą]] nulemtą Sūduvos duoklinio pavaldumo Rusios valstybei faktą, šv. Brunono žūties vieta gal kiek korektiškiau būtų laikyti dab. [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] teritoriją, − būtent joje X-XI a. ribojosi prūsų, (Rusiai pavaldžių) jotvingių ir lietuvių gyvenamieji arealai.

<references/>